Kaip nepratrūkti bendraujant su vaikais

Ar yra buvę taip, kad nesusitvardėte ir išsiliejote ant savo vaikų? Apšaukėte juos vien dėl to, kad išgyvenote įtemptą dieną darbe? Jeigu taip, jūs nesate nei vieninteliai tokie, nei blogi tėvai. Bet susimąstyti būtina, nes rėkimas įvardijamas šių laikų mušimu, o taip besielgiantys tėvai – rėkiančių tėvų karta.

Clara Naumburg, filosofijos mokslų daktarė, socialinė darbuotoja, vieną itin sunkų vakarą, nebeišmanydama, kaip susitvarkyti su dukromis nepradėjus ant jų šaukti, mėtyti daiktų ir kitaip lieti blogų emocijų, internete ėmėsi ieškoti pagalbos. Ši akimirka jai buvo kritinė, privertusi pasižiūrėti į save iš šalies, stabtelėti ir suvokti, kad toks bendravimo su atžalomis ir jų auklėjimo kelias netoli nuves.

Ar dėl nevaržomų tėvų emocijų protrūkių visada kalti vaikai? Kokie dirgikliai veda iš pusiausvyros, kas verčia tėvus įsiaudrinti, kaip suprasti, kad tuoj pratrūksite, ir sugebėti sustoti, nurimti, o gresiantį karštą ginčą paversti konstruktyviu pokalbiu? Ir kuo čia dėtas telefonas?

Atsakymai į šiuos klausimus – asmeniniais išgyvenimais paremtoje, įžvalgų ir konkrečių patarimų tėvams nestokojančioje filosofijos mokslų daktarės knygoje „Kaip nepratrūkti bendraujant su vaikais“. Juk ramesni ir laimingesni tėvai augina tokius pat ramesnius ir laimingesnius vaikus.