Kaip menas moko matyti

„Kaip menas moko matyti“ – viena iš ryškiausių XX a. knygų apie meno prigimtį. Tai veikalas, kuriame atskleidžiamas ne tik atvaizdo daugiasluoksniškumas, bet ir jo santykis su socialiniu ir politiniu kontekstu.

Vaizdus žmogus atpažįsta greičiau, nei tekstą. Regėjimas yra pirmasis instrumentas, per kurį gimęs žmogus užmezga santykį su pasauliu.

„Kaip menas moko matyti“ atskleidžia, kad atvaizdai yra tik abstrakcija ar veidrodinis tikrovės atspindys. John Berger vienas pirmųjų išdrįso paskelbti, kad meno kūriniuose persidengia daugybė nematomų sluoksnių – filosofinės grožio ir tiesos kategorijos, formaliosios savybės ir subjektyvus skonis, civilizacijos ir istorijos tragizmas, galiausiai – klasė ir socialinė lytis.

Už aliejaus, akvarelės ar spaudos dažų sluoksnio slypi ištisas pasaulis. Bergerio knyga „Kaip menas moko matyti“ - tai atvaizdų kalbos gramatika ir Vakarų kultūros kanono kritika, pagrįsta atvaizduose slypinčių ideologinių prasmių dekonstrukcija.

Meno kritiko John Berger knyga „Kaip menas moko matyti“ yra viena iš įtakingiausių knygų apie meną ir jo suvokimą. Pirmą kartą išleista 1972 m. ji pakeitė požiūrį į tapybą ir meno kritiką. Šiandien šis nedidelis meno teorijos veikalas jau tapęs moderniosios literatūros klasika, be kurios neįsivaizduojama jokia meno studijų programa. Retas išdrįsta leistis į menotyrą, neturėdamas po ranka šio veikalo.

Knygos „Kaip menas moko matyti“ idėja išsivystė iš John Berger vedamos dokumentinės BBC laidos. Nors mąstytojo teorinės pažiūros susiformavo ir išsikristalizavo anksčiau, šios britų transliuotojo laidos leido akademinėms idėjoms pasiekti plačiuosius visuomenės sluoksnius. Jose Berger pasakojo, kaip vaizdas – nuo Renesanso drobių iki fotografijos ir reklamos iškabų – sąveikauja su kasdieniu mūsų gyvenimu. Pagridinė jo idėja – tai, ką pamatome, yra nulemta to, kur ir kada tai pamatome. Mūsų vaizdinis suvokimas yra nulemtas politinio ir socialinio konteksto.

Bergeris pats kadaise buvo tapytojas, todėl tiek jo mąstymas, tiek rašymas yra vizualus. Jis teigia, kad jo rašymui didelę įtaką turėjo kinas ir kinematografija – ypač galimybė pereiti nuo plataus panoraminio vaizdo prie smulkiausių detalių. Tad Johnas Bergeris rašė taip pat – nuo istorinių naratyvų jis nusileisdavo į žmogiškųjų santykių lygmenį. Jis žinojo, kad rašymas yra ribota išraiškos priemonė, tačiau rašė vildamasis, kad gebės parodyti geresnio, lygesnio ir gražesnio pasaulio galimybę.

Iš anglų kalbos vertė Paulius Jevsejevas