Kaip gyventi su idiotu (knyga su defektais)

Galimas knygos brokas (gali būti likusi žymė nuo anksčiau ant knygos nugarėlės užklijuotos kainos, pageltę kai kurių knygų puslapiai, gali būti susilankstęs, subraižytas arba įplyšęs knygos viršelis).

Laimingo gyvenimo su idiotu galima siekti tiktai tokiu atveju, jeigu Jūs savanoriškai ieškosite ir pripažinsite savo vidinį idiotą. Šioje knygoje „Kaip gyventi su idiotu“ pateikiama praktinių ir naudingų patarimų visiems, kam gyvenime tenka bendrauti su daugybe idiotų, tačiau ši knyga padeda jiems ir juoktis iš savęs.

ĮVADAS

Jeigu jūs ketinate įsigyti Kaip gyventi su idiotu, ketindami ją numesti per kambarį savo sutuoktiniui ar kitam artimam žmogui - broliui, seseriai, vaikui, draugui, bufetininkui, bendradarbiui, viršininkui ar bet kam kitam, kurį jūs laikote per daug buku, kad suprastų žodžius, prašau jūsų ją užversti, padėti atgal į lentyną (taip, kad nebūtų matyti pavadinimo) ir pasitraukti nuo jos. Aš tikrai nenoriu būti knygos, kuri yra puolamasis ginklas, autoriumi. Jeigu jūs tikitės atrasti gyvenimo su svarbiu jums idiotu tolerantiškumo ir atleidimo aplinkoje būdą, imkite šią knygą ir eikite prie kasos.

Skaitydami šią knygą "Kaip gyventi su idiotu", jūs galėsite geriau suvokti vieną ar daugiau tokių dalykų:

- Jūs galėtumėte meiliau ir švelniau elgtis su nenuovokiais padarais.
- Jūsų meilesnis ir švelnesnis elgesys lems nenuovokaus padaro, su kuriuo yra susijęs jūsų gyvenimas, nenuovokumo švelnėjimą.
- Jūs galėtumėte suprasti, kad esate nenuovokus padaras, kurio nevalia badyti pirštais (atitinkamai aikčiojant).
- Jūsų naujas atradimas leistų jums išsiugdyti švelnesnį požiūrį į nenuovokumą nepriklausomai nuo jo šaltinio.

Daugelis žmonių sako man, kad gyvenimas su idiotais yra slogus, nes nenuovokūs padarai nieko nesupranta. Idiotai, man sakoma, nesuvokia, ko reikia jų partnerių laimei. Iš to kyla du klausimai: Ar mes žinome, ko reikia mums svarbių idiotų laimei? (Aš turiu omenyje, ar tikrai žinome?) ir ar mūsų laimė priklauso nuo jų? (Aš turiu omenyje, ar tikrai priklauso?). Šie santykiai yra sudėtingi. Ir ši knyga jų nepalengvins.

Žmonės stengiasi rasti būdą kitiems žmonėms, su kuriais jiems tenka bendrauti, pakeisti tiek pat ilgai, kiek ekscentriškieji išradėjai bando išrasti amžinąjį variklį. Kiek man yra žinoma, nei vieni, nei kiti nieko nepasiekė. Mes negalime kitų žmonių vaistų vartoti vietoje jų. Aš norėčiau, kad galėtume išgerti vaistus, nuryti sirupą, atlikti pratimus, prisidėti prie grupės ir pradėti gydymą, kuris priverstų juos elgtis su mumis taip, kaip to norėtume. Tačiau mes to negalime. Nei tiesiogiai, nei kitaip.

Jūs galite gerti vaistus, ryti sirupą, atlikti pratimus, prisidėti prie grupės, pradėti gydymą ir tuomet jūs pasijusite geriau. Kai jaučiatės geriau, tuomet ir viskas klojasi geriau. Ne tobulai, bet geriau. Kuo geriau jaučiatės, tuo lengviau jums bus bendrauti su kitais.

Tai skamba paprastai. Tačiau tai yra ir paprasta, ir nepaprasta knyga. Kaip gyventi su idiotu skirta suteikti jums emocinį krūvį, kuris leistų pajusti santykių gerumą, ypač tuo atveju, kai jie esti kitokie, nei jūs tikėjotės. Kiti šių santykių dalyviai turi apsispręsti, ką daryti ir ką jie norėtų jausti. Jums pradėjus keistis, jūsų sutuoktiniui ar kitam artimam žmogui - broliui, seseriai, vaikui, draugui, automechanikui, bendradarbiui, viršininkui ar bet kam kitam tai gali patikti. Bet gali ir nepatikti. Jūs turite apsispręsti, ar verta užvirti šią košę.

Mano draugas taip apibūdino knygos Kaip dirbti su idiotu populiarumą: Išlikti ir klestėti nenužudžius savo viršininko (Ca-reer Press, 2003 m.), pridurdamas: „Visi norime, kad mūsų vaistai būtų skanūs." Si glausta pastaba yra prielaida, kad visų pirma mes jaučiame vaistų poreikį. Iki šiol, nepaisant popstiliaus kultūros lavinos formuojamos psichologijos ir nuotaikos reguliavimo vaistais metodų, psichologo sugebėjimas pakeisti elektros lemputę vis dar priklauso nuo lemputės „pasirengimo" keitimui.

Skaitytojų reakcija į Kaip dirbti su idiotu, kurie ją perprato ir praneša apie pozityvius pokyčius darbe tikslingumo, perspektyvų/ įgyvendinamumo ir pasitenkinimo aspektais, rodo, kad esama daugybės „lempučių", kurios trokšta, kad jas pakeistų. Viena moteris, atsitiktinai aptikusi šią knygą Romos Feltrinelio knygyne, parašė man, kad ją per pirmąsias 48 valandas po pirkimo perskaitė du kartus ir „...perskaičiusi šią knygą tapo nebe tokia nuožmi gyvenimo rentgenologė". Savo elektroninį laišką ji baigė žodžiais „Sveikinu".

Ar dažnai nenuovokūs rašytojai, koks esu aš, išgirsta „sveikinimų"? Pagaliau mano 12 pakopų idiotų sveikimo programa pradeda pelnyti tarptautinius dividendus. Kai ponia Rentgenologė sugebėjo įvertinti cukrinį mano vaistų apvalkalą, aš pajutau, kad ji gavo pakankamą motyvaciją savo darbo sąlygoms gerinti - su cukriniu apvalkalu ar be jo.

Kuo didesnė motyvacija, tuo didesnį diskomfortą patiria žmonės, siekdami pozityvaus rezultato. Kyla klausimas: „Ką reikia savyje keisti?" Šie vaistai yra sąmoningai padaryti „linksmi", tačiau yra įrodyta, kad jie yra veiksmingi, jei juos teisingai vartosite. Panašiai ir dietai skirtų tablečių ar papildų atveju yra reklamuojama: „Jos veikia geriausiai, pakeitus mitybos įpročius ir sportuojant." Bet kurios pastangos gyventi visavertį gyvenimą, nepaisant idiotizmo, reikalauja įpročių bei požiūrių pakeitimo bei atkaklumo ir begalinės kantrybės.

Niekas nesako, kad sunkus darbas negali būti malonus ir teikiantis pasitenkinimo. Ar jūs labai norite būti „mažiau trikdomu" sutuoktiniu, kitu artimu žmogumi - broliu, seserimi, vaiku, draugu, bufetininku, bendradarbiu, viršininku ar apskritai žmogumi? Tai gali būti jūsų proga. Džiaukitės šiais vaistais.