Kaip gimsta emocijos: slaptas smegenų gyvenimas

Emocijų mokslas išgyvena revoliuciją, prilygstančią reliatyvumo atradimui fizikoje ir natūraliajai atrankai biologijoje. Šios srities lyderė – psichologė ir neuromokslininkė Lisa Feldman Barrett, savo tyrimais paneigianti ilgą laiką vyravusį įsitikinimą, kad emocijos yra savaiminės reakcijos, universalios ir „užprogramuotos“ įvairiose smegenų srityse. L. F. Barrett įrodo, kad mes, žmonės, kiekvieną emocijos atvejį sukonstruojame pagal unikalią smegenų, kūno ir kultūros sąveiką.

Knygoje „Kaip gimsta emocijos: slaptas smegenų gyvenimas“, kurioje aiškiai ir suprantamai aprašomi naujausios emocijų mokslo srities tyrimai, atskleidžiamos nepaprastai svarbios ir realios šių atradimų pasekmės viskam – nuo neurologijos ir medicinos iki teisinės sistemos ir net nacionalinio saugumo, parodant milžiniškas naujausios ir arčiausiai mūsų vykstančios mokslinės revoliucijos pasekmes.

„Barrett (psichologija, Šiaurės rytų universitetas) pateikia naują neuromokslinį paaiškinimą, kodėl žmones labiau veikia jausmai nei faktai. Ji siūlo neintuityvią, ne tik populiariam supratimui, bet ir tradicinių tyrimų rezultatams prieštaraujančią teoriją: emocijos neatsiranda – veikiau mes jas susikuriame patys. Be to, emocijos nėra nei universalios, nei būdingos konkrečioms smegenų sritims; jos skiriasi atsižvelgiant į kultūrą, o jas sugeneruoja dinamiški neuronų tinklai. Šie tinklai be perstojo imituoja situacijas, prognozuoja ir koreguoja prognozes, remdamiesi aplinka, bet ne reaguodami į ją. Aprašydama kelionę nuo klasikinio požiūrio į emocijas, Barrett palaipsniui kuria savo pasakojimą, pasirinkusi pokalbių toną ir naudodama visiems suprantamas metaforas, o sudėtingiausius mokslinius neurologijos dalykus perkelia į priedą, kad knyga būtų suprantama plačiajam skaitytojų ratui. Vis dėlto, jeigu su šiomis idėjomis anksčiau nesusidūrėte, teks daug ką perprasti. IŠVADA: knygoje išdėstytos teorijos apie emocijas ir žmogaus smegenis yra revoliucinės ir turi svarbių pasekmių. Knyga skirta skaitytojams, besidomintiems psichologija ir neuromokslu, taip pat dirbantiems švietimo ir politikos srityje.“
Library Journal

„Mes visi emocijas suvokiame intuityviai, t. y. džiaugsmą, baimę ar pyktį išgyvename tarsi savaime – beveik taip pat, kaip tą išgyvena Kalahario medžiotojas-rinkėjas. Šioje puikioje naujoje knygoje Lisa Barrett, remdamasi šiuolaikiniais moksliniais tyrimais, pateikia iš esmės kitokį vaizdą: emocijos yra labai individualizuotos, savitos neurobiologine prasme ir neatsiejamos nuo pažinimo. Tai – provokuojanti, naudinga ir svarbi knyga.“
Robertas Sapolsky’is, knygų „Kodėl zebrai neserga opalige“ ir A Primate‘s Memoir autorius

„Šią knygą turėtų perskaityti kiekvienas advokatas ir teisėjas, nagrinėjantis rimtas baudžiamąsias bylas. Mes visi grumiamės su laisvos valios, emocinių impulsų ir nusikalstamų ketinimų sampratomis, tačiau čia šios temos nagrinėjamos naujai, kartu abejojant senosiomis prielaidomis. Teisės ir smegenų mokslo sąsaja staiga tampa tema, kuria tikrai būtų įdomu padiskutuoti.“
Baronienė Helena Kennedy, Lordų rūmų narė, advokatė, Jungtinė Karalystė

„Nepaprastai gerai parašyta Lisos Barrett knyga „Kaip gimsta emocijos“ – tai mokslo apie emocijas paradigmos pokyčio metraštis. Ir ne tik: joje puikiai ir suprantamai pristatytas naujasis neurologijos ir neurobiologijos sričių mokslas apie emocijas. Kadangi šis mokslas turi didžiulę reikšmę tokiose skirtingose srityse kaip šaudymas policijoje ir transporto saugumo kontrolė, šis darbas labai svarbus mokslininkams ir piliečiams, įstatymų leidėjams ir gydytojams. (O jeigu, tarkime, nėra jokio reikšmingo mokslinio skirtumo tarp iš anksto apgalvotos žmogžudystės, kuri yra racionalaus mąstymo rezultatas ir kurią mes laikome sunkiausia, ir lengvesnio nusikaltimo – netyčinės žmogžudystės, vadinamojo „aistros nusikaltimo“?) Emocijos negyvena konkrečiose smegenų srityse, nuolat kariaujančiose su sritimis, atsakingomis už pažinimą ar suvokimą, kaip tai karikatūriškai pavaizduota filme „Išvirkščias pasaulis“ (angl. Inside out), jau nekalbant apie R. Dekarto, Platono ar kitų filosofų aprašytas smegenis. Smegenys pasyviai negauna duomenų iš „išorės“, į kuriuos reaguoja, – smegenys konstruoja tikrovę, kurią suvokia, ir emocijas, kurias jos (ir mes) patiria, naudodamosi pagrindinėmis smegenų sistemomis, o ne tam skirtomis grandinėmis. Ir jos tai daro kartu su kitomis smegenimis, su jas supančia kultūra. Didžiulio Lisos Barrett darbo (kuris „tik“ kvestionuoja dviejų tūkstančių metų senumo prielaidą apie smegenis) išvados tiesiog stulbina. Dar labiau stulbina tai, kaip puikiai autorei sekasi tą daryti.“
Nancy Gertner, Harvardo teisės mokyklos vyresnioji teisės dėstytoja, buvusi JAV federalinė teisėja Masačusetso apygardos teisme

Dr. Lisa Feldman Barrett yra Šiaurės rytų universiteto nusipelniusi psichologijos profesorė, dirbanti Harvardo medicinos mokykloje ir Masačusetso bendrosios praktikos ligoninėje, psichiatrijos ir radiologijos srityse. Už novatoriškus emocijų smegenyse tyrimus pelnė Nacionalinio sveikatos instituto direktoriaus apdovanojimą Pioneer Award, yra išrinkta Kanados karališkosios draugijos nare. L. F. Barrett gyvena Bostone.