Kaip dera elgtis su gyvūnais (Serija "Saugaus elgesio abėcėlė")

Mielos mamos ir tėčiai! Šiandien niekam ne paslaptis, kad su gyvūnais bendraujantis vaikas būna ramesnis, geresnis, lengviau įveikia uždarumą ir nepasitikėjimą savimi. Juk rūpindamasis naminiu augintiniu jis ugdosi atsakomybę už silpnesnę būtybę ir – o tai labai svarbu – pradeda suprasti jo nuotaiką ir poreikius.
Prieš įsigydami naminį gyvūną – katę, šunį ar papūgą, – pasistenkite kuo daugiau apie jį sužinoti, pasitarkite su pažįstamais. Jūsų pasirinkimą gali nulemti keletas labai svarbių veiksnių. Ir tarp jų ne tik jūsų norai ir galimybės, bet ir tokio rimto žingsnio suvokimas. Juk yra tokių paukščių ir gyvūnų, kuriems ne vieta namuose su vaiku. O kai kurių veislių katės ir šunys yra linkę į agresiją ir sunkiai prijaukinami.
Per metus dideliame mieste registruojama dešimtys tūkstančių gyvūnų įkandimų. Ar tai ne pagrindas nerimauti? Dažniausiai tai naminių šunų, o ne benamių kiemsargių įkandimai. Ir tai ne visada susiję su vaiko ar tėvų nerūpestingumu. Būna situacijų, kurioms vaikas nepasirengęs. Pavyzdžiui, kieme jis nusivijo kamuolį, o įkandin puolė kaimyno vedžiojamas šuo; arba jūsų vaikai pirmą kartą nuvyko į kaimą, kur netgi žąsų šeimynėlė nemėgsta svetimų, nekalbant apie raguotą ožką.
Kiekvienam gyvūnui būdinga savita elgsena, psichologija. Padėję vaikui tai suprasti ir išmokę saugiai elgtis su gyvūnais, praplėsite jo pasaulio pažinimą ir apsaugosite nuo daugelio bėdų.
Šią knygelę skaitykite drauge su vaiku. Žiūrėkite į tai kūrybiškai – kurkite situacijas, pateikite savo pavyzdžių, parinkite tinkamų pasakų ir pasakojimų. Plėtokite temą atsižvelgdami į savo mažylio poreikius. Jeigu turite naminių gyvūnų, įpratinkite vaiką juos prižiūrėti, būti rūpestingu ir dėmesingu šeimininku.