✅ Žaislai ir žaidimai -25% PIGIAU! Naršykite čia >> ✅
Įrašykite savo el. paštą ir informuosime, kai prekę turėsime
Šią knygą "Kaip atitraukti vaiką nuo kompiuterio ir ką daryti paskui" parašė mama ir dukra – retas atvejis, argi ne? Juolab, kad tai knygos apie auklėjimą.
Autorės nuolat rašo žurnalams „Laimingi tėvai“, „Liza“, „Mano vaikas“, „Mama, tai aš!“, „Aš pati“ ir kitus, taigi jos surinko dažniausiai skaitytojų užduodamus klausimus, specialistų atsakymus į juos, apibendrino savo pačių patirtį, apmąstė savo požiūrį į pasaulį ir į kits kitą. Visa tai sudėjo draugėn ir sukūrė knygą – pašnekesį, kur skamba tiek tėvų, tiek vaikų balsai, kur aiškiai išsakomi tiek tėvų, tiek vaikų požiūriai ir poreikiai.
Knygoje „Kaip atitraukti vaiką nuo kompiuterio ir ką daryti paskui“ yra naudingų idėjų, kaip spręsti daugelį kompiuterinių problemų. Čia aptariama:
• Kaip mūsų vaikai prisiriša prie televizoriaus ir kompiuterio;
• Kodėl jūsų vaikas bėga į virtualų pasaulį;
• Kaip galima įveikti priklausomybę nuo kompiuterio;
• Kuo ji pakeičiama;
• Ką daryti tėveliams, kai norisi „uždrausti“ ir „neleisti“;
• Kaip pakreipti meilę kompiuteriui, kad ji būtų naudinga visai šeimai.
Tikimės, kad knyga "Kaip atitraukti vaiką nuo kompiuterio ir ką daryti paskui" padės jums išsiaiškinti:
* kodėl vaikas mieliau pasirenka virtualų bendravimą negu normalų, žmogišką;
* kaip išsaugoti savitarpio supratimą, kai vaikas nesistengia tavęs suprasti;
* kaip žaisti, kaip naršyti po internetą ir drauge augti be jokių anomalijų;
* ir ką gali padaryti tėvai, kad vaikams tai pasisektų.
Čia mes aptarsime tėvų baubus, kitaip sakant, tai:
* kas iš tikrųjų mus išmuša iš pusiausvyros, kai mūsų nuostabusis vaikelis neatsiplėšia nuo ekrano;
* dėl ko mums tikrai reikia nerimauti, ir kas yra tik mados, viešosios nuomonės ir žiniasklaidos sužadinta.
O visa tai darysime todėl, kad suprastume:
* kada reikia ir kada nereikia kištis, kai jūsų mažylis ar paauglys semiasi sau peno „ iš laido ";
* kaip nuspręsti, ar paprastas domėjimasis neperaugęs į fatališką priklausomybę, taigi, ar ne metas imtis griežtų priemonių;
* kokios priemonės bus paveikios - kokios jos turi būti, kad namų laukas nevirstų kautynių lauku;
* ir ką daryti vienokiu ar kitokiu atveju konkrečiai;
* kaip;
* ir kada.
ĮŽANGA
APIE KĄ ŠI KNYGA
Mūsų temperamentingais laikais tėvams susikaupia daug „kompiuterinių" klausimų. Pavyzdžiui, kodėl vaikas visa galva pasineria į virtualų pasaulį. Ir iš tikrųjų - ar jis toks pavojingas, tas kompiuteris, kaip apie jį rašo žurnalai? O kaip apsaugoti vaiko regėjimą, kad jo nepakirstų ekrano mirguliavimas? Ką jie ten randa, mūsų jaunieji palikuonys, tame iliuziniame pasaulyje? Ir nuo kokio amžiaus vaikui nepavojinga į jį pasinerti? Ir apskritai „ar dar yra ko nors tavo galvoje, be muzikos ir šaudynių?" Ir pagaliau svarbiausias dalykas, kurį nesąmoningai arba aiškiai suvokdami nori sau išsiaiškinti visi tėvai: ką gi daryti, jei mano vaikas tiesiog „neatsijungia nuo laido"? Atitrauki jį nuo televizoriaus, tai jis įsibeda į monitorių, atjungi kompiuterį, tai jis įsijungia stereo sistemą. O mobilųjį telefoną mielai miegotų apsikabinęs...
Kompiuterinės technologijos jau padalino tėvus į tris stovyklas: šalininkų, priešininkų ir susitaikėlių. Pirmieji manosi esą pažangūs ir ramiai žiūri į tai, kad vaikas pasineria į virtua lų pasaulį. Antrieji apie kompiuterį nusimano nedaug, tačiau laiko jį nepaprastai kenksmingu ir visaip stengiasi neleisti vaiko į „virtualią klampynę". Tretieji sutinka čia su viena, čia su kita pozicija (pagal aplinkybes) ir puldinėja tarp dviejų kraštutinumų: arba sureaguoja aktyviai, sugrąžindami paklydėlį sūnų ar dukrą į realybės prieglobstį, arba, pavargę nuo kovos ir sielvartingai žvelgdami į susikūpri nusio prie monitoriaus vaiko nugarą, stengiasi pasiguosti mintimi, kad pažangių technologijų amžiuje kompiuterio išmanymas - tiesiog būtina sėkmingo darbo ir sėkmingos ateities sąlyga.
Šiuo atveju pozicijos neturėjimas pridaro didžiulių sunkumų. Juk vaikai, kurie prie kompiuterio limpa tarsi jis būtų medum pateptas, pradeda sukčiauti ar gudrauti, įkalbinėti, manipuliuoti, kad tik paveiktų tėvų verdiktus. (Jūs dvejojate, vadinasi, dar ne viskas prarasta, net kai jūs šaukiate iš gretimo kambario: „Baik!!!" ir priduriate svarų epitetą.) O jeigu galima ką nors pakeisti, vaikai ir ima keisti savo naudai.
Taigi kodėl mes apie tai kalbame? Kam apskritai ši knyga? Tam, kad tėvams būtų lengviau apsispręsti, kokios pozicijos laikytis dėl virtualaus pasaulio ir vaiko, kuris ten dykinėja.
Į šią knygą iš to, kas parašyta apie kompiuterio, televizoriaus, inter-neto, mobiliojo telefono naudą ir žalą, mes atrinkome viską, kas vertinga ir pravartu. Sudarėme galimybę pasisakyti vaikams ir suaugusiems, įvairių sričių specialistams ir fanatiškiems vartotojams. Surinkome nemažai realių atsitikimų, kai kompiuterio ir televizijos fanatizmas buvo įveiktas. Įdė jome daugybę testų, kad jūs galėtumėte nustatyti, kiek jūsų brangiausias vaikelis užsikrėtęs virtualiu pasauliu. Pasiūlėme daugybę praktiškų daly kų, žaidimų, bendrų užsiėmimų. Apklausėme šimtus žmonių... Ir štai ką pamatėme ir ką norime su jumis aptarti.
Mes pamatėme, kad ......... kompiuterio problemos nėra!
Kai mama skundžiasi, kad sūnus jos negirdi ir kiauras dienas pra leidžia „kitoje" realybėje, tai nėra kompiuterio problema. Kai dukrelė bendrauja su savo bendraamžiais tik SMS žinutėmis ir neišeina pasivaikš čioti - tai ne mobiliojo telefono problema. Ir netgi kai tėtis išpildo mamos prašymą pasikalbėti su sūnumi, ir jie „kalbasi" sėdėdami vienas šalia kito ant sofos ir žiūrėdami futbolą - tai ne televizijos problema.
Tai visada tarpusavio santykių problema, kuri iškyla, kai žmonės nebegali ar nebenori bendrauti, kai kiekvienas yra susiradęs surogatą, tikro gyvenimo pakaitalą, kuriame būti, jo manymu, yra paprasčiau.
Bet kodėl?
Apskritai knyga parašyta būtent apie tai - kaip, kodėl, kada ir kas pakeičia „laido" pasaulį. Ir ką reikia padaryti dabar, būtent dabar, kad vaikas nesusidurtų su realybės sunkumais (beje, ir su džiaugsmais!) ne-pasiruošęs.
Ką ir kaip padaryti, kad iš vaiko, „prisirišusio prie laido", jis taptų tikras, realus, normalus - savas vaikas.
Tikimės, kad knyga "Kaip atitraukti vaiką nuo kompiuterio ir ką daryti paskui" padės jums išsiaiškinti:
• kodėl vaikas mieliau pasirenka virtualų bendravimą negu nor malų, žmogišką;
• kaip išsaugoti savitarpio supratimą, kai vaikas nesistengia tavęs suprasti;
• kaip žaisti, kaip naršyti po internetą ir drauge augti be jokių anomalijų;
• ir ką gali padaryti tėvai, kad vaikams tai pasisektų. Čia mes aptarsime tėvų baubus, kitaip sakant, tai:
• kas iš tikrųjų mus išmuša iš pusiausvyros, kai mūsų nuostabusis
vaikelis neatsiplėšia nuo ekrano;
• dėl ko mums tikrai reikia nerimauti, ir kas yra tik mados, viešosios
nuomonės ir žiniasklaidos sužadinta.
O visa tai darysime todėl, kad suprastume:
• kada reikia ir kada nereikia kištis, kai jūsų mažylis ar paauglys
semiasi sau peno „iš laido";
• kaip nuspręsti, ar paprastas domėjimasis neperaugęs į fatališką priklausomybę, taigi, ar ne metas imtis griežtų priemonių;
• kokios priemonės bus paveikios — kokios jos turi būti, kad namų
laukas nevirstų kautynių lauku;
• ir ką daryti vienokiu ar kitokiu atveju konkrečiai;
• kaip;
• ir kada.
Šioje pratybų knygoje "Kaip atitraukti vaiką nuo kompiuterio ir ką daryti paskui" mes norime pasidalinti sėkmingai besiklostančių santykių patirtimi ir klaidų, iš kurių tėvai sugebėjo išbristi, patirtimi.
| Autorius: | Nina Nekrasova, Zariana Nekrasova |
| Leidėjas: | Mijalba |
| Išleidimo metai: | 2008 |
| Knygos puslapių skaičius: | 197 |
| Formatas: | 15x22, minkšti viršeliai |
| ISBN ar kodas: | 9789955599661 |
Tik registruoti vartotojai gali rašyti apžvalgas. Kviečiame, prisijungti arba užsiregistruoti
