Vaikų poezija - dar viena žymaus anglų rašytojo A. A. Milne'o kūrybos sritis, kuri iki šiol lietuvių skaitytojui buvo neprieinama. A. A. Milne'as mums pirmiausia žinomas kaip knygų apie Mikę Pūkuotuką autorius, tačiau jis yra parašęs ir du puikius eilėraščių vaikams rinkinius.
Šioje knygoje du klasikiniai A. A. Milne'o eilėraščių rinkiniai "Kai mes buvome maži" ir "Dabar mums šešeri" publikuojami kartu, jie iliustruoti puikiomis dailininko E. H. Shepardo, mums jau pažįstamo iš knygų apie Mikę Pūkuotuką, iliustracijomis. A. A. Milne'o poezija lietuvių kalba leidžiama pirmą kartą.
Iš anglų kalbos ją išvertė Sigitas Geda
IŠTRAUKA
TIESIOG PRIEŠ PRADEDANT
Vienu metu (dabar jau persigalvojau) buvau bemanąs prie kiekvieno eilėraščio prirašyti po trumpą pastabą. Panašiai kaip ponas Viljamas Vortsvortas, kuris mėgo savo skaitytojams pasakoti, kur buvo apsistojęs, su kuriuo iš draugų vaikštinėjo, ką mąstė, kai į galvą atėjo eilėraščio idėja. Čia rasite keletą eilučių apie gulbiną (jeigu taip toli eisite), tad aš savo pastaboje būčiau turėjęs paaiškinti, kad Kristoferis Robinas šį paukštį, kurį rytais pašeria, praminė Pūku. Tai labai geras vardas gulbei, jeigu ji šaukiama neateina (o šituo jos pasižymi). Tada gali tiesiog apsimesti, kad šaukei "Pūkai!" norėdamas parodyti, kaip menkai ji tau terūpėjo!
Būčiau turėjęs jums pasakyti, kad buvo ir šešetas karvių, kurios kiekvieną popietę nusileisdavo prie Pūko ežero atsigerti ir, aišku, vos pasirodžiusios, baubdavo "Bū!" Taigi vieną gražią dieną bevaikštinėdamas su savo bičiuliu Kristoferiu Robinu pagalvojau, kad "Bū" rimuojasi su "Pū" (ku). Be abejo, iš to būtų galima ištraukti truputėlį poezijos. Tada ėmiau galvoti apie gulbiną ežere ir pirmiausia pamaniau, kaip jam pasisekė, kad jo vardas Pūkas, bet galop lioviausi apie tai galvojęs... Tuomet eilėraštis išėjo visai kitoks nei tas, kurį ketinau parašyti... Ir viskas, ką dabar galiu apie jį pasakyti, - tai, kad be Kristoferio Robino nebūčiau jo parašęs. Iš tikrųjų tai viskas, ką galiu pasakyti ir apie bet kurį kitą eilėraštį. Štai kodėl šitos eilės eina išvien, nes jos yra Kristoferio Robino draugės, ir jeigu vieną kurį eilėraštį išmesčiau, nes jis nėra toks kaip pirmesnis, tuomet turėčiau išmesti dar ir prieš jį ėjusįjį, nes yra nevisiškai toks kaip kad tolesnis, kuris būtų anuos nuvylęs...
Yra dar vienas dalykas. Kartais jums galbūt kils klausimas, kas gi tas eilėraščio veikėjas. Ar tai autorius, keistas nepažįstamasis, nelabai įdomi persona, ar Kristupas Robinas, ar koks kitas berniukas, mergaitė, auklė... Jeigu būčiau sekęs ponu Vortsvortu, būčiau galėjęs kiekvieną kartą tai paaiškinti. Dabar turėsite spręsti patys. Jei nesate tikri, kas tai, tada tas veikėjas greičiausiai yra Ohoho.
Nežinau, ar esate kada nors jį sutikę, bet tai - vienas iš tų smalsuolių, kurie pirmadienį atrodo ketverių, antradienį aštuonerių, o šeštadienį yra dvidešimt aštuonerių. Tiesa, jūs niekad nesužinosite, ar tai yra toji diena, kada jis gali taisyklingai ištarti "rrr". Jis daug prisidėjo prie šių eilių. Galėtume beveik tarti, kad ši knyga - tai vientisas Kristoferio Robino, Ohoho ir pono Šepardo, kuris piešė paveiksliukus, kūrinys. Jie porą kartų labai mandagiai vienas kitam padėkojo, o dabar už tai, kad įsileidote į savo namus, sako ir jums: "Labai ačiū, kad mus pasikvietėte. Štai mes ir atėjome".
A. A. M.
TIES SANKRYŽA
Ten, kur gatvės susikryžiuoja,
Kur kelių daug išsišakoja,
Vienos kojos
Kitas kojas aplenkia švyst pašvyst.
Kas taip smagiai nuo tos sankryžos straksi?
Batų pora... Mano auklės (suprasit!)
Ir batukų pora, kurie mano,
T. y. Persio. Švyst pašvyst!
BAKINGAMO RŪMAI
Prie Bakingamo rūmų keičias pamaina -
Kristoferis stypso su aukle Alisa.
Alisa už kareivio ištekinta bus.
- Kareivio gyvenimas yra labai sunkus, -
sako Alisa.
Prie Bakingamo rūmų keičias pamaina -
Kristoferis žiūri su aukle Alisa.
Ūsuotas seržantas šalia atsistojęs.
- Stebi, kaip kareiviai pasitaiso kojines, -
sako Alisa.
Prie Bakingamo rūmų keičias pamaina -
Kristoferis spokso su aukle Alisa.
Nematyt karaliaus, kurio visi laukia.
- Tiek to, apsieisim, te jį Dievas saugo, -
sako Alisa.
Prie Bakingamo rūmų keičias pamaina -
Kristoferis stovi su aukle Alisa.
Kvadratu rikiuotis gvardija sukruto.
- Ir už šimtą svarų karalium nebūčiau, -
sako Alisa.
Prie Bakingamo rūmų keičias pamaina -
Kristoferis Robinas su aukle Alisa.
Bent jau pro langą jis galvą iškištų!
- Nuo valstybės reikalų jo galvelė plyšta! -
sako Alisa.
Prie Bakingamo rūmų keičias pamaina -
Kristoferis stypso su aukle Alisa.
Gal karalius viską žino apie mus?
- Žino, mielasis, grįžkim į namus, -
sako Alisa.
