Kai maistas tampa mirtinu priešu

Ar manai, kad tik lieknas žmogus yra laimingas žmogus? Ar jauti nepasitenkinimą savimi, savo kūnu? Ar dažnai galvoji apie dietas? Kartais arba nuolat jų laikaisi? Ar skaičiuoji kalorijas? Ar dažnai sveriesi ir matuoji kūno apimtis? Galbūt susidūrei su valgymo sutrikimais? Ar su jais susiduria tau artimas žmogus? Nori sužinoti, ką reiškia sirgti valgymo sutrikimais?

Jeigu nors į vieną klausimą atsakei „taip“, tai galbūt čia rasi atsakymus į savo klausimus, susijusius su valgymo sutrikimais. Knygoje „Kai maistas tampa mirtinu priešu“ kalbėsime apie bulimiją, kitus valgymo sutrikimus, dietas, norą sulieknėti ir iš to kylančius destruktyvius jausmus, kurie veda į karą su maistu, savimi ir visu likusiu pasauliu.

„Kai maistas tam priešu“ debiutinė Sandros Romienės knyga, kurią autorė parašė įkvėpta asmeninės patirties ir noro padėti kitiems, susiduriantiems su valgymo sutrikimų liga. „Niekas nepasirenka susirgti valgymo sutrikimu, tačiau gali pasirinkti pasveikti“ - rašoma knygoje, kurioje autorė pasakoja, kas yra valgymo sutrikimai, atvirai dalijasi, ką reiškia gyventi su šia liga, daug dėmesio skiria dietų kultūrai, pateikia rekomendacijas, galinčias padėti pasveikti.

Valgymo sutrikimai - tai didžiausią mirtingumo rodiklį turinti psichikos liga, kuria sergančių žmonių mirtingumas yra didžiausias tarp visų psichikos ligų. Pasaulyje kas valandą miršta žmogus, turintis valgymo sutrikimų. Viena dažniausių mirties priežasčių - savižudybė. Valgymo sutrikimai yra rimta ir pavojinga liga, kurios patirtis ypatingai traumuoja tiek pačius sergančiuosius, tiek jų artimuosius. Valgymo sutrikimais sergančių žmonių skaičius nuolat auga, tačiau dėmesio šiai temai vis dar skiriama per mažai.

Socialiniai tinklai, žiniasklaida, reklama tapo neatsiejama žmogaus gyvenimo dalimi. Medijose kasdien žvelgiame į verslus kuriančius, karjeras darančius, savo veiklas vystančius, įvairias idėjas įgyvendinančius žmones, kurie, stilingai apsirengę, nepriekaištingai pasidažę, šypsosi mums anapus ekrano, sukurdami iliuziją, kad gyvename išimtinai lieknų, gražių ir laimingų žmonių pasaulyje, kuriame nėra vietos kitoniškumui. Deja, nuolat augančio vidutinio kūno svorio tendencija išryškina neatitikimą tarp kultūriškai apspręsto liekno kūno idealo ir fizinės realybės, kurioje pažeidžiamiausia visuomenės grandis yra vaikai, savo paauglystės amžiuje besikeičiančiam kūnui skiriantys ypatingai daug dėmesio.