Kai Dievas tyli. Kaip pasiekti dvasios ramybę gyvenimo audrose

Pasaulis žmones atitolina nuo tikrosios meilės, nes tapatina ją su aistra, o išmintimi vadina stulbinančias, tačiau tuščias žinias. Bet vieno dalyko suklastoti pasaulis niekada nepajėgs – ramybė yra dieviškas ženklas, Jėzaus Kristaus antspaudas. Todėl net tylėdamas ar, regis, būdamas toli nuo mūsų, Dievas moko juo pasitikėti ir siekti ramybės net užklupus gyvenimo audroms. To moko Luis M. Martinez knyga „Kai Dievas tyli“.

Knygos autorius, norėdamas parodyti, jog Dievas visuomet yra šalia, remiasi viena iš Šventojo Rašto dalių, cituoja „Giesmių giesmę“ – „Aš miegojau, bet mano širdis budėjo“. Šias eilutes galima laikyti knygos „Kai Dievas tyli. Kaip pasiekti dvasios ramybę gyvenimo audrose“ motto. Net kai Dievas atrodo nutolęs nuo mūsų ir palikęs mus vienus pačiose sunkiausiose akimirkose, jis yra arčiausiai. Tačiau tik tyloje jo žodžiai gali suskambėti mums aiškiai ir suprantamai.

Arkivyskupas Luis M. Martinez moko, kaip pasiekti tiesą, rasti laimę ir nepasiduoti net sunkiausiomis akimirkomis. Juk nelaimės ir sunkumai – neišvengiami žmogaus gyvenimo palydovai, todėl užuot pasidavus jiems, reikia ieškoti tvirtos atramos ir atsispirti naujai pradžiai. Pasitelkdamas tris krikščioniškas dorybes – tikėjimą, viltį ir meilę – arkivyskupas pataria, kaip kasdienybėje tapti šventesniu, išmintingesniu ir pasiekti dvasinę pusiausvyrą.

Kodėl dvasiniam gyvenimui tokia svarbi tyla? Kodėl Jėzus apsimeta abejingu, siekdamas, kad apvalytume savo sielas? Kodėl „dvasiniai vaistai“ kartais yra kartūs? Atsakymo į šiuos ir kitus klausimus dvasininkas ieško knygoje „Kai Dievas tyli. Kaip pasiekti dvasios ramybę gyvenimo audrose“.

„Taigi priešai iš mūsų gali atimti laimę ir džiaugsmą. Bet jie niekada nepajėgs iš mūsų atimti ramybės, jei tą ramybę mums davė Jėzus. Ramybė toliau viešpataus mūsų širdyse, nepaisant mūsų kentėjimų, liūdesio ir gyvenimo kartėlio“, – knygoje kalba arkivyskupas.

Luis M. Martinez – Meksiko miesto arkivyskupas, Meksikos primas, mokslininkas, filosofas, teologas, švietėjas, oratorius ir poetas. Nors skeptiškai vertino kai kuriuos šalies modernizacijos aspektus, visuomet stengėsi išlaikyti artimą ryšį su Meksikos gyventojais. Daug jo pamokslų išversti į prancūzų, italų ir vokiečių kalbas. „Daugiabriaunis deimantas“ – taip jį apibūdino artimas bičiulis Jose Guadalupe. Arkivyskupas Martinez – vidinio gyvenimo žmogus, kurio betarpišką santykį su Dievu galima laikyti mistišku.

Iš anglų kalbos vertė Darius Kaunelis