Jūrų transporto plėtra

Įvadas

Pagrindinis transporto sistemos elementas yra transporto priemonė, kuria vežami keleiviai ir kroviniai. Kiti transporto sistemos elementai svarbūs kaip sudėtinė transporto sistemos dalis, bet jie turi būti pritaikyti transporto priemonėms aptarnauti. Jūrų transportas yra viena bendros transporto sistemos dalių, todėl jo plėtra svarbi ne tik pačiam jūrų transportui, bet ir visai transporto sistemai, nes pasaulyje jūrų transportu vežamas didžiausias krovinių kiekis.

Transporto sistemos planavimo ir plėtros filosofija priklauso nuo transporto rūšies. Labiausiai apribotas yra geležinkelis, jį griežtai riboja vėžės plotis, tarpai tarp geležinkelio linijų, tunelių, tiltų ir viadukų virš geležinkelių aukštis. Automobilių transportą riboja gabaritai ir leistina maksimali slėgio į ašį jėga, oro transportą - maksimalūs leistini svoriai ir slėgio į pakilimo taką jėga, be to, ribojami bendras svoris ir gabaritai. Vidaus vandens transportą riboja šliuzų gabaritai, tiltų ir viadukų virš vandens kelių aukštis.

Kitokia yra jūrų transporto filosofija. Pirmoje vietoje čia yra transporto priemonė, t. y. laivas, prie kurio taikoma infrastruktūra, išskyrus natūralius ribojančius veiksnius, tokius kaip sąsiauriai, vedantys į konkrečias jūras (pavyzdžiui, Danijos sąsiauriai į Baltijos jūrą), gyliai, sąsiaurių arba kanalų, jeigu jų negalima išvengti, konfigūracija ir panašiai.

Jūrų transporto planavimo filosofijoje pagrindinis akcentas tenka laivų parametrams. Remiantis ekonomiškumo ir konstruktyvinio saugumo veiksniais, ne mažiau svarbi ir laivo galimybė manevruoti uostuose, išlaikant būtiną saugumą ir ekonomiškumą, taip pat pačių uostų plėtros galimybės.

Tirtos jūrų transporto plėtros problemos, susijusios su laivo valdomumu sekliose vietose ir uostuose, problemos, panašūs darbai įvairiose šalyse vykdomi ir šiuo metu, pavyzdžiui, „Force Technology" bendrovėje (Danija), Antverpeno hidraulikos laboratorijoje (Belgija), „Deft Hydraulic" bendrovėse (Olandija), Klaipėdos universitete ir kitur. Būtina pažymėti, kad daugelyje minėtų ir kitose institucijose jūrų transporto plėtros bei laivo valdymo tyrimai orientuoti į konkretų uostą, naudojami įvairūs treniruokliai, kurie nėra labai tikslūs, nes bandymų su tikrais laivais yra nedaug, be to, paprastai orientuojamasi į uosto poreikius, o ne į bendras transporto plėtros galimybes.

Jūrų transporto plėtra grindžiama naujais transportavimo, uostų ir vandens kelių plėtros metodais, medžiagomis, įranga. Uostų ir vandens kelių gilinimo problemos, minimaliai veikiant aplinką, nauji uostų krantinių statybos ir remonto metodai, plėtojant jūrų transportą, leidžia efektyviau naudoti esamą jūrų transportą ir kurti iš esmės naujus jūrų transporto plėtros būdus, sudaryti naujas galimybes.

Jūrų greitkeliai sudaro naujas jūrų transporto galimybes ir leidžia vežant krovinius veiksmingai integruoti kitas transporto rūšis. Vežimų kasdienybe tampa negabaritiniai kroviniai, paprastai jie gabenami jūrų transportu, o tai turi įtakos jūrų transporto plėtrai.

Vienas svarbiausių uždavinių, siekiant sėkmingai plėtoti jūrų transportą, yra rizikos įvertinimas ir jos minimizavimas. Sprendžiant praktinius jūrų transporto plėtros uždavinius ypač svarbu taikyti naujausius rizikos vertinimo metodus, siekiant minimizuoti galimus neigiamus jūrų transporto plėtros padarinius.

Monografijoje "Jūrų transporto plėtra" pabandyta sistemingai pateikti jūrų transporto plėtros tyrimų, kuriuos atliko knygos autorius, rezultatus, taip pat apibendrinti turimi kitų institucijų tyrimų rezultatai, palyginus juos pirmiausia su realių jūrų transporto objektų ir laivų veiklos rezultatais.

Tyrimų rezultatai ir šioje monografijoje pateiktos išvados gali būti pritaikyti plėtojant jūrų transportą, projektuojant ir rengiant vandens kelius, statant uostus, laivus.

Anksčiau publikuotose autoriaus knygose iš dalies aptarti tam tikri jūrų transporto plėtros aspektai, tokie kaip uostų plėtra, optimizavimas, laivo valdomumo sekliuose vandenyse problemos, bet nagrinėtos tik paskiros jūrų transporto problemos. Šioje monografijoje pabandyta išsamiau panagrinėti jūrų transporto plėtros problemas, išryškinant naujas jūrų transporto plėtros kryptis, tokias kaip negabaritinių krovinių vežimas, rizikos vertinimas, plėtojant jūrų transportą, jūrų greitkelių kūrimo galimybės ir panašiai.

Ištirtos ir monografijoje pateiktos jūrų transporto plėtros problemos, galimi jų sprendimo, esant skirtingoms sąlygoms, būdai ir naujausi transportavimo metodai, vežant negabaritinius krovinius, išnaudojant jūrų greitkelių galimybes, gali būti sėkmingai panaudoti didinant jūrų transporto veiksmingumą ir minimizuojant investicijas, kai siekiama to paties rezultato, didinant laivybos saugumą bei mažinant aplinkos taršos dėl galimų laivų avarijų riziką.