Juozas Kėkštas. Paribio poetas

„Kodėl parašiau knygą apie lietuvių kūrėją, žengusį pirmuosius poetinius žingsnius tarpukario Vilniuje? Apie tokį sudėtingą, "daugiasluoksnį" ir "daugiatemį" - kaip miestas, kuriame jis užaugo - žmogų?
Kodėl panorau žodis po žodžio keliauti Vilniaus gatvėmis, klausytis pūgos Viatlagos miškuose, išgirsti dykumos smėlio šnabždesį ir išvysti Argentinos krantus, kad galiausiai panirčiau į savotišką Varšuvos tremties tylą visai netoli tėvynės Lietuvos?
Kodėl lenkiškai parašiau lenkų skaitytojui skirtą doktoratą apie lietuvių poetą Juozą Adomavičių-Kėkštą?... Nes tai man buvo nekasdienis iššūkis atrasti pasaulį, svetimą kalbą ir svetimą - nors artimą - kultūrą.“

Monografijoje „Juozas Kėkštas - paribio poetas“ aptariamas Juozo Kėkšto (Adomavičiaus) gyvenimas ir kūryba. Pirmajame skyriuje apžvelgiama poeto jaunystė, asmenybę formavusios gyvenimo aplinkybės: skurdi vaikystė, gimnazijoje vyravusi patriotinė liberalinė dvasia, įvairios pasaulėžiūrinės organizacijos, tarp jų ir pogrindinis komjaunimo judėjimas, kurio „revoliucinės“ lektūros paveiktas Juozas Adomavičius įsitraukė į komunistinę veiklą, ragavo kalėjimo duonos. Su įkvėpimu rašomus eilėraščius poezijos pasaulis priėmė nesidomėdamas partine poeto priklausomybe ir kalinio praeitimi. Laiškų fragmentai – geriausias aptariamo rinkinio „Toks gyvenimas“ komentaras. Besiblaškantis tarp dekadencijos ir tribūno patetikos poetinis aprašymas susipina su nostalgija, liūdesiu, depresinėmis ir savižudybės nuotaikomis, ryškėja revoliucinei poezijai būdinga įtampa tarp retoriškumo ir giesmiškumo. Kėkšto eilėraštis yra avangardinis: laisvas, trumpų frazių, priartintas prozai, su ekspresyviu vidiniu teksto akcentu, pabrėžiančiu svarbius teksto elementus. Antrajame skyriuje aprašoma Sovietų okupacija, Kėkšto veikla įvedant naująją tvarką, pateikiamos įvairios poeto įkalinimo ir tremties versijos. Lyrikos rinkiniuose: „Rudens dugnu“ ir Staigus horizontas“ (1946) matoma poezijos evoliucija nuo revoliucinės-romantinės iki egzistencinės, nuo modernistiškai rafinuotos iki santūrios, nuosaikios naujosios lyrikos išraiškos formų. Trečiajame skyriuje aptariami emigracijos metai, Kėkšto kūryba žemininkų kartos kontekste. Ketvirtasis skyrius aprašo poeto Varšuvos laikotarpį, aptariamas eilėraščių rinkinys „Lyrika“ (1964).