Juodaakės Suzanos (knyga su defektais)

Galimas knygos brokas (gali būti likusi žymė nuo anksčiau ant knygos nugarėlės užklijuotos kainos, pageltę kai kurių knygų puslapiai, gali būti susilankstęs, subraižytas arba įplyšęs knygos viršelis).

Julios Heaberlin romanas „Juodaakės Suzanos“ – šokiruojantis, įtemptas ir originalus psichologinis trileris, praeitį ir dabartį meistriškai supinantis į sudėtingą pasakojimą apie jauną moterį, kurios kankinantys prisiminimai liko giliai užkasti gėlių lauke – žudiko valdose, į kurias jis vėl sugrįžo.

Aš – sensacingų bulvarinių laikraščių antraščių ir prie laužo pasakojamų šiurpių istorijų žvaigždė. Aš – viena iš Juodaakių Suzanų. Vienintelė, kuriai pasisekė.

Šešiolikmetė Tesa Kartrait leisgyvė rasta Teksaso laukuose kartu su kitų mergaičių kaulais. Spaudos praminta vienintele išgyvenusia „Juodaake Suzana“ – tokią pravardę žmogžudystės aukos gavo dėl laukinių gėlių, nuklojusių jų bendrą kapą, – mergina negali prisiminti, kas įvyko lemtingą naktį.

Prabėgus beveik dviem dešimtmečiams, vieną šaltą vasario dieną po Tesos miegamojo langu kažkas pasodina juodaakių suzanų. Sukrėsta, kad į kalėjimą pasiuntė nekaltą žmogų, o tikrasis žudikas vis dar laisvėje, ji kreipiasi į teisininką, siekiantį išteisinti egzekucijos laukiantį vyrą. Tačiau gėlės nėra pakankamas įrodymas, o teismo medicinos ekspertų atliekamas iki šiol neatpažintų kaulų tyrimas nejuda taip greit, kaip norėtųsi. Nekalto žmogaus gyvybė kybo ant plauko.

Niekas nežino, kad Tesa ir toji išgąsdinta trapi mergaitė, kokia ji kažkada buvo, pasistatė tikrą paslapčių tvirtovę. Artėjant egzekucijos valandai Tesa vis labiau nerimauja dėl savo psichikos būklės, o dar labiau – dėl savo paauglės dukters saugumo. Ar žudikas maniakas vis dar laisvėje ir tyčia erzina Tesą, palikdamas jai įvairių užuominų? Moteriai nelieka nieko kito, tik stoti į akistatą su praeities šmėklomis ir persekiojančiais košmarais, kad pagaliau sužinotų, kas iš tikro nutiko tą naktį.