Jugoslavija, mano tėvynė

Slovėnų poeto, scenaristo ir režisieriaus Gorano Vojnovičiaus romane „Jugoslavija, mano tėvynė“ pagrindinis herojus išsiunčiamas į kelionę laiku. Jis keliauja į šalį, kur ramų ir nusistovėjusį gyvenimą pakeitė sugniuždyti likimai ir sudaužytos viltys. Balkanų karo, vieno kruviniausių pastarųjų dešimtmečių karinių konfliktų, padarinius rašytojas pasakoja per vienos šeimos istoriją.

Vladanas Borojevičius sumanė į internetinės paieškos sistemą suvesti tėvo pavardę. Anuomet jis buvo Jugoslavijos liaudies armijos karininkas ir buvo manoma, kad jis žuvo kare. Tačiau tik pradėjęs ieškoti Vladanas suprato, kad praskleidė tamsų šeimos paslapties šydą.

Nusprendus leistis į tėvo paieškas, Vladanui tenka sukti laiką atgal. Jis grįžta į 1991 m., kur Balkanus krečia geografinės ir etninės takoskyros, kurios tarsi žaizdos negyja iki šios dienos. Ieškodamas tėvo, pagrindinis herojus sužino, kad šis kaltinamas karo nusikaltimais. Vladanas ima suprasti, kad jo šeimos tragedija glaudžiai susijusi ir su pačios Jugoslavijos griuvimu. Borojevičių šeimos istorija – tai pasakojimas apie tragišką likimą žmonių, kurie išvengė bombų, bet negalėjo pabėgti nuo karo.

Knygos autorių Goraną Vojnovičių įkvepia amerikietiški filmai, todėl karo ir jo nusikaltimų problema romane „Jugoslavija, mano tėvynė“ vaizduojama pagal visus kino kanonus. "Jugoslavija, mano tėvynė" - tai kino režisieriaus ir scenaristo sukurtas kinematografiškas pasakojimas, sklandus ir įtraukiantis. Autorius tragišką šeimos likimą, tapatybės ir tiesos paieškas paverčia užtaisu, kuris nepaliks abejingų.

Slovėnas Goran Vojnovič – rašytojas, scenaristas ir režisierius, geriausiai žinomas dėl savo 2008 m. pasirodžiusio romano „Čefurji raus!“. Jam pasirodžius, šalies policijos pareigūnai net buvo pradėję bylą, tačiau kilus pasipiktinimui spaudoje, katinimai buvo panaikinti. Pirmoji jo poezijos knyga pasirodė 1998 m., vėliau buvo išleisti trys romanai ir vienas žiniasklaidos komentarų rinkinys. „Jugoslavija, mano tėvynė“ – vienintelė Vojnovičiaus knyga, išversta į anglų kalbą.

„Puiki, įdomi ir… daug labiau įtikinanti knyga, nei daugelis kitų garsiai reklamuojamų veikalų, kuriems trūksta esminių tiesų atskleidimo – tą gali padaryti tik matantis problemą iš vidaus.“
The Irish Times

„Prikaustantis pasakojimas, nereikalaujantis alegorinio kalbėjimo. Autorius tamsiomis spalvomis tapo korumpuotos ir problemoms akis užmerkusios Jugoslavijos vaizdą. Šie ankstyvi simptomai lėmė valstybės griūtį, o tapatybės klausimas dar ir šiandien primena tarsi iš skustuvų pagamintą Rubiko kubą.“
Times Literary Supplement

Iš slovėnų kalbos vertė Laima Masytė