Joniškio krašto senosios etnografijos sodybos

2013 m. Joniškio istorijos ir kultūros muziejus vykdė projektą „Edukacinis ciklas „Joniškio krašto senosios etnografinės sodybos", kurio metu buvo organizuotos edukacinės ekspedicijos, siekiant tyrinėti ir užfiksuoti etnografines sodybas. Projektą finansavo Kultūros ministerijos Vaikams ir jaunimui skirtų kultūros ir kultūrinės edukacijos projektų fondas. Ekspedicijose kartu su muziejaus darbuotojais dalyvavo kraštotyrine veikla besidomintys moksleiviai ir Žiemgalos-Aukštaičių kultūros draugijos Joniškio skyriaus nariai. Ekspedicijų dalyviai fotografavo etnografinių sodybų statinius, išorines ir vidines statinių konstrukcijas, apdailos ir puošybos elementus, braižė schemas, užrašė vietinių gyventojų prisiminimus apie sodybų savininkus ir pastatus stačiusius meistrus.

Iki šių dienų Joniškio rajone yra išlikusių etnografinių sodybų, statytų XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmoje pusėje. Senosios sodybos mena jose gyvenusių kelių kartų šeimas, kurioms namus surentė meistrai, laikydavęsi per šimtmečius susiklosčiusių statybos tradicijų ir sodybos planavimo principų. Tačiau tenka konstatuoti, kad senosios pastatų statymo ir puošybos tradicijos sparčiai nyksta, nemažai sodybų stovi apleistos arba yra perstatytos.

Ekspedicijose buvo užfiksuota daugiau kaip 100 sodybų, turinčių etninės architektūros bruožų, išlikusių originalios apdailos bei puošybos detalių.

Didžioji jų dalis statyta XX a. 3-4 dešimtmetį, tačiau ekspedicijų dalyviai aptiko ir keletą XIX amžiaus pastatų. Joniškio krašto etnografinių sodybų architektūrai būdinga funkcionali, saikinga ir skoninga puošyba. Puošiami gerai matomi konstrukciniai arba apdailos elementai: prieangiai, skliautai, vėjalentės, kampai, langai, langinės, durys. Vykdant ekspedicijas pastebėta, kad nemažai etninės architektūros pastatų yra gerokai pakeitę savo pirminę išvaizdą. Senieji statiniai rekonstruojami, perstatomi arba tiesiog paliekam likimo valiai. Tyrinėjant pastatus gana dažnai atsiveria liūdnas vaizdas - nuimtos langinės, sienos ir skliautai apkalti dailylentėmis, sunykę puošybos elementai, išgriautos duonkepės krosnys, pakeistas vidaus išplanavimas, įdėti plastikiniai langai. Tai kelia nerimą, nes nykstančios senosios sodybos yra vienas iš etninės kultūros pagrindų, atspindinčių mūsų krašto savitumą. Tikimės, kad ekspedicijose metu sukaupti duomenys pasitarnaus išsaugant ir tyrinėjant senųjų sodybų etninę architektūrą.

Už pagalbą ekspedicijose nuoširdžiai dėkojame Joniškio „Saulės" pagrindinės mokyklos mokiniams ir jų mokytojui Gediminui Andrašiūnui, Joniškio jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos direktorei Stefanijai Grigaliūnienei, bibliotekininkei Kristinai Grigaliūnaitei ir šios mokyklos kraštotyros būreliui, Žiemgalos-Aukštaičių kultūros draugijos Joniškio skyriaus nariams Simui Bubeliui ir Andriui Bitaičiui.