Jogailaičiai: biografijų žinynas

Małgorzata Duczmal knygoje „Jogailaičiai: biografijų žinynas“ pirmąkart taip išsamiai, pasitelkiant gausius įvairiakalbius, daugiausia lenkiškus, istoriografinius šaltinius, pristatomos net 43 Jogailaičių biogramos, išskirtinį dėmesį skiriant mažai tyrinėtoms moteriškosios Jogailaičių šakos atstovėms. Istorijos linija nusidriekia per keturis šimtmečius, pradedant Jogailaičių protėviais ir baigiant Jogailaičių vaikaičiais.
Be iškalbingų istorijos įvykių, spalvingos psichologinės asmenybių analizės, knygoje vaizdingai pristatoma Jogailaičių epocha: įvairialypė ir įvairiatautė Lenkijos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kitų šalių, kuriose Jogailaičiai paliko pėdsakus, aplinka, sudėtinga politinė ekonominė situacija, gausus kultūros paveldas.
Jogailaičių valdžia apėmė kone visus Vidurio ir Rytų Europos kraštus – apie du milijonus kvadratinių kilometrų – nuo Lietuvos iki dabartinės Slovėnijos, Kroatijos ir nuo Lenkijos pamario iki Juodosios ir Adrijos jūros pakrančių. 1386–1572 m. Jogailaičiai valdė Lenkiją, 1440–1572 m. – Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, 1471–1526 m. – Čekiją, 1440–1444 m. ir 1490–1526 m. – Vengriją. XVI amžiaus pradžioje du broliai Jogailaičiai valdė keturias Vidurio Rytų Europos šalis: Žygimantas Senasis – Lietuvą ir Lenkiją, Vladislovas – Čekiją ir Vengriją.
XV amžiaus pabaigoje–XVI amžiaus pradžioje Jogailaičiai buvo viena galingiausių Europos dinastijų ir konkuravo su Habsburgų dinastija, su kuria vedybų keliu artimai giminiavosi.
Jogailaičių valdomos Lenkija ir Lietuva galutinai atrėmė Vokiečių ordino pavojų, sustabdė totorių ir turkų skverbimąsi, apgynė rytines valstybės sienas nuo vis stiprėjančios Maskvos, dalyvavo perdalijant Livoniją. Jogailaičiai rūpinosi savo tėvonija Lietuva.