Įrašykite savo el. paštą ir informuosime, kai prekę turėsime
Įspūdinga ir paveiki! Nenorėjau nustoti skaityti!
Šiuo metu neparduodama
„Jis vadina mane mama“ – tikra, šokiruojamai atvira, jautri ir skausminga istorija apie vaiko globą. Virginijos šeima Artūrą globoti pradėjo, kai jam buvo penkeri. Ši globa nebuvo nuolatinė – Artūras dažnai viešėjo globėjų namuose, leido su jais savaitgalius ir atostogas, bet pastovia jo gyvenamąja vieta taip ir liko vaikų globos namai. Iš pirmo žvilgsnio žavus ir charizmatiškas, Artūras nebuvo lengvas vaikas. Perkėlimai iš vienų globos ir mokymo įstaigų į kitas, paauglystėje diagnozuoti ir vis labiau ryškėjantys psichopatinės asmenybės bruožai, vagystės, teistumas, narkotikai – jo gyvenime buvo visko. Virginijos tiesiamos pagalbos rankos Artūras įsikibdavo trumpam, o sužibusias viltis greit prarydavo nevilties bedugnės. Visa tai gerokai įsiūbavo iki tol ramiai plūduriavusį darnios šeimos laivelį.
„Vargu ar buvau jam tokia gera mama, kokia turėjau būti. Vis dėlto buvau verčiausia šio vardo iš visų su juo bendravusių žmonių. Stebiuosi, kaip jam pavyko išsaugoti tikėjimą manimi, kai iš visų pusių šis tikėjimas buvo klibinamas. Vaikų namų direktorės, auklėtojos, jo draugai, vaikų teisių specialistai – kone visi Artūrui bandė įrodyti, kad aš esu ne visai mama, tiksliau – visai ne mama. Visiškas niekas, nulis arba net kažkas su minuso ženklu. Kažkas, kas sugriovė jo gyvenimą, sudaužė viltis, padarė jį tuo, kas jis yra dabar. Buvau jų atpirkimo ožys, geriausiu atveju – tuščia vieta. Jie siekė priversti tuo patikėti Artūrą. Bet jis vis tiek vadino mane mama ir besąlygiškai manimi pasitikėjo.“
Kaip išlaviruoti tarp šeimos ir globojamo vaiko poreikių? Ar įmanoma išeiti iš šio užburto rato, nieko neaukojant? Kas geriau – atverti dalį širdies ar laikyti ją saugiai uždarytą, nesuteikiant tuščių vilčių? Tai klausimai, į kuriuos kiekvienas skaitytojas ras savo atsakymą. „Gali būti, kad smerkimo sulauksiu daugiau nei palaikymo, – sako knygos autorė. – Bet niekas negali manęs prikalti prie kaltės kryžiaus labiau, nei pati save esu prikalusi.“ Šioje istorijoje nėra teigiamų ar neigiamų herojų, kulminacijos, laimingos arba tragiškos pabaigos. Ji banguota ir daugiaprasmė kaip ir pats gyvenimas.
Virginija Rimkuvienė (g. 1969 m.) baigė lietuvių filologiją Vilniaus pedagoginiame universitete. Penkerius metus dirbo lietuvių kalbos mokytoja, vėliau pasuko į žurnalistiką. 25-erius metus buvo žurnalų „Ieva“, „Cosmopolitan“ ir „Moteris“ žurnalistė ir redaktorė. 2020 metais Virginija paliko aktyvią žurnalistinę veiklą ir išleido pirmąją publicistinio stiliaus knygą „Man – 50. Ir aš dar gyva“, kuri pateko į 2020 m. knygos.lt perkamiausių negrožinių knygų TOP 10.
Įspūdinga ir paveiki! Nenorėjau nustoti skaityti!
tai labiausiai širdį verianti knyga, kurią aš kada nors skaičiau. sukeldavo stiprią emocinę reakciją kiekvieną kartą, kai ją paimdavau.
buvo labai lengva skaityti. tai gera istorija, bet as tikrai nesusiejau su veikejais...
Knyga sunki. Liudna ir kupina vilteies.
Oho. Negaliu pasakyti kiek kartu verkiau skaitydama. sirdį verianti, sunki knyga
Labai jaudinanti ir akis atverianti knyga. Puiki knyga aktualia tema.
Ši istorija yra pražūtinga, negailestinga ir gražiai papasakota.
4,5 suapvalinta. Gražu, sunku, bet reikalinga.
pabaiga padarė man įspūdingą poveikį, komentuodama sielvartą, meilę ir praradimą, kaip mes tai suprantame.
Tikras, neapdorotas ir širdį veriantis
Gražu ir neįtikėtinai jaudinanti
Puiki istorija, bet man nepatiko, kaip ji buvo parašyta. Tikėjausi daugiau emocinio gylio, bet vietoj to ji atrodė labai nerami, todėl istoriją buvo sunku pasiklysti.
Tai širdį verianti knyga, kurią dar labiau paverčia tai, kad ji paremta tikra istorija.
Labai gerai parašyta knyga. Turtinga ir tuo pat metu paprasta. Knyga, kurioje verki ir juokiesi.
Mane apmaudu, kad pasaulyje vyksta tokie dalykai, bet labai smagu žinoti, kad yra tokių žmonių, kurie padeda vaikams, kuriems to reikia... Širdį šildo ir laužo vienu metu
Mano širdis plakė nuo pat pradžių iki galo!
turiu tik vieną būdvardį: širdį draskantis.
Labiausiai širdį verianti, labiausiai sukrečianti, šokiruojanti ir baimę įkvepianti tikra istorija, kuri kažkaip tokia panaši, nes visa jos centre – motinos meilė.
Puikus pasakojimas ir svarbi istorija.
nuostabi, atvira, skausminga knyga
Man patinka tiek daug dalyku sioje istorijoje. Jautri, atvira, silta ir kartu abai skausminga knyga.
Nuostabi knyga, užtrukau, kol ją perskaičiau, bet tikrai verta!
Parinktas geras personažas, labai gerai aprašytas
Man patiko. Buvo didelis siužeto posūkis, kurio nesitikėjau, bet tai buvo gera knyga.
Parašykite atsiliepimą apie „Jis vadina mane mama“
Tik registruoti vartotojai gali rašyti apžvalgas. Kviečiame, prisijungti arba užsiregistruoti
Žanras: Lietuvių tikros istorijos
Online knygynas Patogupirkti.lt siūlo skaitytojams įsigyti internetu knygą „Jis vadina mane mama“, Virginija Rimkuvienė. Pasižvalgyti po platų knygyno asortimentą verta, nes pas mus visada rasite itin geras knygų kainas, išpardavimus, akcijas ir leidinius, kurie įprastai kainuoja pigiau nei fiziniuose knygynuose.
Apsispręsti, ar Virginija Rimkuvienė su knyga „Jis vadina mane mama“ jus sudomino, padės mūsų parengtas išsamus kūrinio aprašymas, kuriame pateikiame santrauką apie autoriaus kūrybą, trumpai užsimename apie siužetą (nebijokit, turinio neišduodame!), žanrą ar nagrinėjamas temas.
Dar daugiau – mūsų online pirkėjai noriai palieka atsiliepimus apie perskaitytas knygas. Todėl iš karto sužinosite ar knyga „Jis vadina mane mama“ patiko skaitytojams bei kaip knygų mylėtojai įvertino kitus kūrinius, kuriuos parašė Virginija Rimkuvienė. Nepamirškite atsiliepimo apie knygą „Jis vadina mane mama“ palikti ir jūs.
