Knygų serijos "Jie kūrė pasaulio istoriją" pamatas - istorijos koncepcija, kurios svarbiausias objektas yra asmenybės. Apie garsiausius įvykius nuo senovės iki dabarties pasakojama pasitelkus didžiųjų vyrų ir moterų - pagrindinių istorijos kūrėjų - biografijas.
Šiame tome pateikta 100 nepaprastų biografijų - nuo revoliucionieriaus prancūzo Jospeho Sieyes iki pirmojo Kinijos respublikos prezidento Sun Jatseno. Pasakojama apie didžiausius pasaulio valstybių vadovus, išradėjus, keliautojus, mokslininkus, kompozitorius ir dailininkus.
100 asmenybių, kurios savo valia, drąsa ar genialumu paveikė žmonijos istoriją.
Ar galima paaiškinti svarbiausius Europos politinius įvykius, pradedant Didžiąja prancūzų revoliucija, jei pamiršime tokią asmenybę kaip Napoleonas I?
Ar galėtume kalbėti apie Lotynų Amerikos tautų nepriklausomybę, jei nebūtų gimęs toks kovotojas kaip Simonas Bolivaras?
Ar būtų Vokietija suvienyta be Otto von Bismarco?
Ar būtų suklestėjusi Didžiosios Britanijos imperija be karalienės Viktorijos?
Argi mokslo, meno, filosofijos, religijų istorija nėra pirmiausia inžinierių, menininkų, filosofų ir pranašų istorija?
Štai tokius iš pažiūros paprastus – bet drauge kokius sudėtingus! – klausimus sprendė šio veikalo autoriai.
Kiekviena epocha turi savo didžius žmones arba, galėtume sakyti, kiekvienas didis žmogus turi savo epochą – taip tvirtai istorijos įvykiai yra susiję su tais, kurie juos sukėlė ar įgyvendino.
ĮŽANGA
Kaip būtų galima paaiškinti perversmus Europoje pasibaigus Prancūzijos revoliucijai, nuošalyje paliekant asmenybę, pagrindinį jos veikėją, Napoleoną I? Ar būtų buvusi Lotynų Amerika nepriklausoma be Bolivaro? Ar būtų Vokietija susivienyta be Bismarcko? Ar būtų Britų imperija suklestėjusi be išmintingo ir tvirto karalienės Viktorijos valdymo? Tad argi mokslo, meno, filosofijos bei religijos istorija nėra pirmiausia inžinierių, mokslininkų, menininkų, filosofų, mąstytojų bei pranašų istorija, ką jau kalbėti apie politiką?
Kaip tik šiais klausimais, regis, tokiais paprastais, bet išties labai sudėtingais, vadovavosi šio kūrinio autoriai.
Kiekviena epocha turi savo garsenybių arba, kitaip tariant, kiekviena garsenybė turi savo epochą, nes juk daugybė įvykių bei permainų yra tvirtai susiję su tais, kurie ne tik davė jiems pradžią, bet ir juos įgyvendino. Taigi pasaulio istorija ir neeilinių vyrų bei moterų istorija žengia išvien. Prancūzijos revoliucija - viena iš nedaugelio epochų, buvusių žmonių garbės troškimo bei jų valios išraiška. Sieyės, Dantonas, Robespierre'as ir Maratas -visi kartu ir kiekvienas atskirai - atliko lemiamą vaidmenį revoliucijos įvykių raidoje. Nors Imperijos laikotarpis ir yra tikrasis šių įvykių, neatsiejamų nuo tokių garsenybių kaip Napoleonas, Talleyrand'as ir Metternichas, vardų, suklestėjimo vaisius, tačiau ir vėlesniais dešimtmečiais apstu neeilinių žmonių. Ir politinį, ir kultūrinį tautų bei nacionalizmo suklestėjimą lėmė ir puoselėjo tie asmenys, kurie išliko žmonijos atmintyje kaip nepriklausomybės didvyriai. Tarp jų paminėtini vengras Kossuthas, meksikietis Juarezas Garcia, italas Cavouras ir netgi tam tikru atžvilgiu Theodoras Herzlis, sionizmo kūrėjas. Tačiau XIX a. yra taip pat ir pramoninės (jos liudytojas - anglas Dickensas) bei techninės revoliucijų amžius. Gausėja išradimų ir atradimų, kurių autoriai Ampėre'as, Niėpce'as, Mendelis, Edisonas, Pasteuras, broliai Lumiėre'ai. Kuriamas naujas pasaulis, kuriame Europa rungtyniauja su naujomis šalimis, tokiomis kaip Monroe ir Lincolno Amerika ar Meidzi Japonija. Kaip tik tuo metu bręsta pirmieji šios pergalingos pasaulėtvarkos prieštaravimai. Tarp jų - esminis prieštaravimas, kurį iškėlė Marxas, anarchistas Bakuninas, Rosa Luxemburg ir, aišku, Jaurės'as. Išgarsėjus Nietzsche'i, imama abejoti ir Auguste'o Comte'o, ir Jules'io Ferry skelbiamu tikėjimu pažanga bei ateitimi, ir, nepaisant Blėriot ir Amundseno žygdarbių, paženklinusių mūsų planetos užkariavimo pabaigą bei erdvės užkariavimo pradžią, šią nuostabią 1914 m. vasarą virš Gerovės amžiaus (Belle Ėpoque) epochos kaupiasi audros debesys...
