"Jaunojo pianisto" kūriniai skirti pirmiems ir antriesiems mokslo metams. Tai dainelės, pratimai, pjesės ir ansambliai.
Dainelės supažindina su pirmaisiais skambinimo uždaviniais, padeda transponuoti ir įtvirtinti pačias elementariąsias muzikos teorijos žinias, o dainų tekstai – geriau įsiminti melodiją, suprasti jo turinį, pajausti nuotaiką, tempą ir kartu lavinti vaizduotę, didinti domėjimąsi muzika.
Įvairaus pobūdžio pratimai dažnai yra su žodžiais, kad vaikas taptų aktyvesnis, lengviau pajustų ritmą, o po to mieliau kartotų šiuos pratimus įvairiose oktavose ar transponuotų.
ĮVADAS
Jaunojo pianisto kūriniai skirti pirmiesiems ir antriesiems mokslo metams. Tai dainelės, pratimai, pjesės ir ansambliai. Kai kurių ansamblių abi partijos vienodo sunkumo ir juos gali atlikti du vaikai, kitų - viena partija sudėtingesnė ir ji skirta pedagogui (natos parašytos smulkesniu šriftu).
Šios knygos pagrindą sudaro lietuvių liaudies dainos, nes „pirmosios intonacijos, kurias vaikas girdi, jaučia ir atlieka, tvirtai įstringa į girdimąją atmintį, ugdo jo muzikinį sąmoningumą ir turi didelės įtakos tolimesniam vystymuisi. Tos pirmosios intonacijos turi būti gimtosios muzikinės kalbos intonacijos". Lietuvių liaudies melodikai būdinga anhemitoninės arba hemitoninės trichordinės intonacinės kryptys (minorinio atspalvio tercija su didžiąja sekunda iš viršaus arba apačios), todėl mokyti muzikos ir pradedama nuo kvartinio trichordo įtvirtinimo. Plečiant melodijos apimtį, pamažu įtraukiamas naujas garsas, naujas klavišas, naujas pirštas.
Dainelės supažindina su pirmais skambinimo uždaviniais, padeda transponuoti ir įtvirtinti pačias elementariąsias muzikos teorijos žinias, o dainų tekstai - geriau įsiminti melodiją, suprasti jos turinį, pajausti nuotaiką, tempą ir, tuo pačiu, lavinti vaizduotę, didinti domėjimąsi muzika. Įvairaus pobūdžio pratimai dažnai yra su žodžiais, kad vaikas taptų aktyvesnis, lengviau pajustų ritmą, o paskui mieliau kartotų šiuos pratimus įvairiose oktavose ar transponuotų.
Pedagogas, atsižvelgdamas į vaiko gebėjimus, jo orientaciją, savo nuožiūra gali parinkti įdomesnes daineles, atitinkamas pjeses, kai kurias leisti skambinti „iš lapo". Mokantis svarbu, kad muzikinės žinios, skambinimo įgūdžiai būtų nuosekliai kaupiami, o nauja medžiaga kruopščiai, dėmesingai ir raiškiai paruošta. Vaikus būtina pratinti skambinti labai atidžiai, nepraleidžiant nė vieno nurodyto ženklo. Paviršutiniškumas, ritmo bei frazavimo netikslumai darko kūrinį, diegia blogus įpročius, kurių vėliau sunku atsikratyti. Tik nuosekliai ir sąmoningai įsisavindamas žinias bei skambinimo įgūdžius būsimasis pianistas susiformuos tvirtus pagrindus.
Itin svarbu aktyviai vystyti vaiko emocijas. Mokinys turi įprasti jautriai klausytis garso skambesio ir stengtis savarankiškai jį išreikšti. Pirmose dainelėse, pjesėse nurodyta nuotaika, kūrinio pobūdis, kurie turėtų padėti vaikui pajusti jų meniškumą, pačiam pasirinkti skambinimo tempą.
Mažylis - labai jautri ir gležna būtybė, todėl nuo pirmų pamokų sėkmės priklauso visas tolimesnis vaiko muzikinis brendimas. Mokytojas turi atsargiai, „nejučiomis" išsiaiškinti vaiko muzikinius, pianistinius ir fizinius duomenis, jo orientaciją, judesių paslankumą, koordinaciją. Atsižvelgdamas į tai pedagogas turi surasti patį tiesiausią kelią į vaiko sielą, uždegti jį, sudominti nauja užduotimi. Todėl knygoje daug spalvotų piešinėlių, įvairių užduočių - žaidimų.
Kadangi mažuosius moko pedagogai su specialiu išsilavinimu, gerai susipažinę su fortepijono metodikos pagrindais, tad knygos pabaigoje esančiame skyriuje pedagogams pateikiamos konkrečios pastabos, susijusios su šio vadovėlio medžiaga, kurios išryškina temos, kūrinio, užduočių tikslingumą atitinkamu atveju.
