Jankis karaliaus Artūro dvare (knyga su defektais)

Galimas knygos brokas (gali būti likusi žymė nuo anksčiau ant knygos nugarėlės užklijuotos kainos, pageltę kai kurių knygų puslapiai, gali būti susilankstęs, subraižytas arba įplyšęs knygos viršelis).

Tai antra pataisyta ir papildyta Marko Tveno fantastinio romano "Jankis karaliaus Arturo dvare" laida.

Marko Tveno romanas "Jankis karaliaus Artūro dvare" be abejonės gali būti vadinamas vienu geriausių šio rašytojo kūrinių. Šioje neįprastoje knygoje puikiai dera fantastika, parodija ir pozityvia energija spinduliuojantis humoras. Markas Tvenas nemokėjo rašyti nuobodžiai ir šis romanas puikiai tai įrodo.

Kartą, XIX amžiaus pabaigos Konektikute nenustygstantis vietoje ir imlus naujovėms jankis, dar vienose gatvės muštynėse gavęs per galvą, atsiduria karaliaus Artūro valdymo epochoje.

Vos išsisukęs nuo sudeginimo ant laužo, pasinaudodamas XIX a. pasiekimais, jankis įsijaučia į burtininko vaidmenį ir įsitaiso karaliaus dvare, pastumdamas šalin konkurentą Merliną. Jankis puola keisti VI a. britų visuomenę pagal XIX a. pabaigos JAV modelį.

Kunkuliuojančios amerikiečio energijos paveikti riteriai, didikai, žyniai ir vienuoliai, nuostabiosios damos ir paprasta liaudis prisiliečia prie civilizacijos teikiamos gerovės. Nevaržomą džiaugsmą viduramžių gyventojams kelia ir muilas, ir parakas, elektra, laikraščiai, telegrafas ir dar daugelis"stebuklų".

Tačiau šios permainos parodo, kad vien technika negali pakeisti pasaulio ir suteikti visuotiną laimę.

Sugretindamas dvi istorines epochas M. Tvenas atskleidžia įsigalinčio technikos progreso, kaip panacėjos nuo visų nelaimių, šalininkams ir kitą neišvengiamą progreso pusę – karaliaus Artūro pasaulio pusę, su vargingu valstiečių gyvenimu ir silpnu valdovu, neišmanančiu, kas vyksta jo karalystėje. O be to, riteriai čia ne tokie jau ir kilnūs.

"Jankis karaliaus Artūro dvare", pasirodęs likus keliems metams iki H. Velso romano "Laiko mašina" išleidimo, laikomas "alternatyviosios istorijos" žanro pradininku. Nuo šio romano pirmosios lietuviškos laidos 1951 m. praėjo jau daugiau kaip pusė amžiaus, todėl Lietuvoje jis tebėra praktiškai nežinomas, o tiems, kas jį yra skaitę primename, kad anuomet leidėjams nepavyko išvengti tam tikrų "nuostolių", todėl dabar ir jie galės perskaityti šį romaną tokį, kokį jį paliko M. Tvenas.