Izabelė

Nauja Renatos Šerelytės knyga „Izabelė“ pasakoja apie gaivališką, tamsų ir poetišką moters sielos raganiškumą.  Tai dviejų moterų - Izabelės ir Magdalenos - istorija. Ar jos pražudys viena kitą, ar išgelbės?


Raudonplaukė rastinukė Izabelė nuolat keliauja iš vienų rankų į kitas, iš vienos vietos į kitą. Ją globojo ir išsilavinimą suteikė dvasininkas, ją išnaudojo gyvūnų pasirodymus rengiantis cirko šeimininkas, ją sutiko jau brandaus amžiaus sulaukęs karalius Žygimantas Augustas. Mergaitė gyveno apleistuose dvaruose, laukiniuose soduose ir pamirštose kapinėse. Ji kalba su gyvūnais ir vandenimis. Niekas nesugebėjo pažaboti jos laukinės, nesutramdomos dvasios ir gaivališkos prigimties.


Karalienės Bonos globotinė Magdalena gyvena įkalinta proto tamsoje - ji prarado atmintį, tačiau tebeturi galią gydyti. Vaistininko padėjėja tapusi Magdalena ne tik puikiai išmano gydymo meną, ji geba ir numarinti... O rūmų rūsiuose Magdalena su vaistininku slepia pragaištingą paslaptį. Kaip ji pakeis judviejų gyvenimus?


Ar Magdalena paklus paprašyta sunaikinti Izabelę? Kaip nepažįstama moteris ugniniais plaukais Magdaleną įkvėps gyventi ir išgyventi?


Knygos „Izabelė“ autorė Renata Šerelytė tikina pati nežinanti, kuri knygos veikėja – Izabelė ar Magdalena – raganiškesnė. Ji sako norėjusi atskleisti tikrąją raganiškumo gelmę, išvengiant jo kaip paviršutiniško įvaizdžio, tačiau atveriant moters sielos balsą.


Renata Šerelytė (g. 1970 m.) – rašytoja, poetė, dramaturgė, žurnalistė. Gimė Kupiškio rajone, baigė Šimonių vidurinę mokyklą. Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Dirbo vaikų žurnale „Žvaigždutė“, žurnale „Jaunimo gretos“ bei savaitraštyje „7 meno dienos“.

Jos kūryba buvo spausdinama žurnale „Moksleivis“, tuomet pirmąkart viešai pasirodė jos kurti eilėraščiai. Pirmoji knyga – novelių rinkinys „Žuvies darinėjimas“ – pasirodė 1995 m.

Autorė kilusi iš nedidelio miestelio, būtent tokius ji mėgsta vaizduoti ir savo kūriniuose. Kaimas, buitis ir net gamta jos kūryboje netenka romantikos, vaizduojami gana tamsiai, niūriai, tačiau net ir tokiuose vaizdiniuose visuomet išlaikomas namų jaukumo jausmas. Centrinė figūra jos kūryboje dažniausiai yra moteris ar jauna mergina.

1997 m. už geriausią knygą vaikams „Jundos lemtis“ apdovanota Šarūno Marčiulionio premija; romanas „Ledynmečio žvaigždės“ pelnė autorei Žemaitės premiją. 2001 m. už novelistiką, išspausdintą literatūros mėnraštyje „Metai“, Renatai Šerelytei įteikta A. Vaičiulaičio premija.

Renatos Šerelytės novelės verstos į anglų, prancūzų, švedų, rusų, gruzinų, lenkų ir kitas kalbas. Pagal romaną „Vardas tamsoje“ yra sukurtas filmas.