Įtrūkusios mėnesienos (knyga su defektais)

Galimas knygos brokas (gali būti likusi žymė nuo anksčiau ant knygos nugarėlės užklijuotos kainos, pageltę kai kurių knygų puslapiai, gali būti susilankstęs, subraižytas arba įplyšęs knygos viršelis).

Knyga "Įtrūkusios mėnesienos" įtraukta į geriausių Metų poezijos knygų penketuką.

Dešimtoji lietuvių poeto Kornelijaus Platelio eilėraščių knyga „Įtrūkusios mėnesienos“ atskleidžia artistišką ir gilų poeto kalbėjimo būdą ir įtraukia į moteriškumo esmės paieškas.

Kornelijaus Platelio poezija neatsiejama nuo erotikos, antikinių, biblinių įvaizdžių. Ne išimtis ir naujausia eilėraščių rinktinė „Įtrūkusios mėnesienos“. Estetiška kalba išgrynina kiekvieno eilėraščio temą ir problematiką. Poetas nesiekia vienu tekstu aprėpti begalės būsenų, jausmų ar klausimų, jis susikoncentruoja ties viena tema ir ją išgvildena arba palieka pleventi ore – skaitytojui spręsti, kas iš tikrųjų čia svarbu, ir ieškoti ribos tarp realybės ir sapno.

Pavadinimas „Įtrūkusi mėnesiena“ – atskleidžia įvaizdį, kurį poetas pasitelkia kaip tam tikrą regėjimo lauką. Įtrūkusi mėnesiena neperšviečia gilumos, neišskaidrina tamsaus vandens, tačiau tas šviesos lūžis sukuria galimybių naujai pažvelgti į erdvę, diskutuoti su pasaulio atspindžiu savo paties sąmonėje.

Autoriaus kūryba paklūsta šiuolaikinės poezijos tendencijoms, joje visuomet buvo gausu erotinių motyvų – moteris, gamta užima svarbią vietą K. Platelio poezijoje. Jis dažnai pasitelkia antikinius motyvus, siužetus, kurie giliau ir subtiliau atspindi meilės, įsimylėjimo būsenų ar moteriškumo temas. K. Platelio eilėraščiuose dažnai susitinka dvi, rodos, prieštaringos, būsenos – meilė ir mirtis.

Eilėraščiai knygoje „Įtrūkusi mėnesiena“ dažnai tarsi neturi lyrinio subjekto, kalba tiesiogiai, nevienprasmiškai, jautrumas pinasi su ironija ir humoru. Autorius, kaip antikoje, įsikūnija į moterį, tarsi Senovės Graikijos teatro aktorius užsideda jos kaukę ir bando suvokti moteriškumo simbolių, situacijų reikšmes.

Knygos viršelyje – penkios graikiškos moterų figūrėlės, sukurtos II amžiuje prieš Kristų, rastos Epidaure ir saugomos Nafpliono muziejuje. Tai tarsi dar viena nuoroda į šios eilėraščių rinktinės esmę – moteriškumo veidų, kaukių ir jų prasmės paieškas.

Kornelijus Platelis (g. 1951 m.) – poetas, vertėjas, visuomenės veikėjas. 1973 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, įgijo kelių statybos inžinieriaus specialybę, dirbo inžinieriumi įvairiose Druskininkų statybos organizacijoje. Nuo 1988 m. – laisvas rašytojas, 1991–1993 m. buvo LR kultūros ir švietimo viceministras, vėliau Lietuvos miestų sąjungos konsultantas, Druskininkų vicemeras, leidyklos „Vaga“ direktorius. 1998–2000 m. tapo LR švietimo ministru, o nuo 2001 buvo savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius.

Vertė E. E. Cummingso, Ted Hughes, John Keatso, Adomo Mickevičiaus, Czesławo Miłoszo, Adomo Naruševičiaus, Wisławos Szymborskos ir kitų autorių eilėraščių, „Rigvedos“ himnų, nemažai esė, kritikos straipsnių, apsakymų, yra parašęs paaiškinimus Senajam Testamentui.

K. Platelio eilėraščių buvo išversta ir paskelbta anglų, armėnų, baltarusių, bulgarų, čekų, estų, galisiečių, gėlų, graikų, gruzinų, ispanų, italų, japonų, kinų, korėjiečių, latvių, lenkų, makedonų, norvegų, portugalų, prancūzų, rusų, slovėnų, švedų, ukrainiečių, vengrų, vokiečių kalbomis antologijose ar žurnaluose.

Yra pelnęs daugybę apdovanojimų už savo kūrybą, o 2002 metais apdovanotas Nacionaline Lietuvos kultūros ir meno premija.