Išvarymas: vieno obuolio kronika

Mariaus Ivaškevičiaus pjesė "Išvarymas", pasakojanti apie lietuvių ir kitų imigrantų tapatybės paieškas Londone, sukurta autoriaus šiame mieste rinktų autentiškų istorijų pagrindu. Pagal ją Lietuvos nacionaliniame dramos teatre 2011-ųjų pabaigoje pastatytas to paties pavadinimo režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklis iškart po premjeros buvo tituluotas didžiausiu pastarojo dešimtmečio teatro įvykiu.

"Kai perskaitai šimtą „Išvarymo" puslapių, atrodo, pažvelgi į gilią ir žiauriai padarytą žaizdą, su kuria žmonės neįtikėtinu būdu išmoko gyventi."
Rūta Oginskaitė, Lietuvos rytas

"Ivaškevičius, kalbėdamas apie emigraciją, čia siekia ne „parodyti", ne „atspindėti", ne „pamokyti" ar „pasimokyti". Jo tekstas - atakuojantis, provokuojantis, emociškai visavertis, nesterilizuotas ir nefiltruotas, gyvybiškai pulsuojantis."
Konstantinas Borkovskis, Menų faktūra

"Įdomu, kad pats žodis „išvarymas" pjesėje tampa daugiakryptis: socialinis aspektas, kurio labiausiai būtų galima tikėtis (valdžia nesirūpina žmonėmis, ir taip jie netiesiogiai išvaromi), beveik neakcentuojamas, o keliaujama nuo žargono („varom!") į egzistencines identiteto gelmes."
Vaidas Jauniškis, Menų faktūra

MARIUS IVAŠKEVIČIUS (g. 1973). Prozininkas, dramaturgas, kino scenaristas, režisierius.

Parašė ir išleido: Kam vaikų (novelės, 1996), Istorija nuo debesies (romanas, 1998; 2001 m. išleistas Lenkijoje), Žali (romanas, 2002; 2013 m. išleistas Vokietijoje), Artimas (pjesių rinkinys, 2002), Purpuriniai dūmai (kino scenarijus, 2003), Madagaskaras (pjesė, 2004; LLTI premijuota kaip kūrybiškiausią metų knyga), Artimas miestas / Ciose City (pjesė, leidimas lietuvių ir anglų kalbomis, 2005), Mistras (pjesė, 2010), Išvarymas (pjesė, 2012), „Išvarymas. Londono adata“ (2024).

Parašė pjeses: Kantas (2012 m. pastatyta Maskvos V. Majakovskio teatre); Didis blogis (Masara) (2015 m. pastatyta Lietuvos nacionaliniame dramos teatre; dramaturgas apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi"); Rusiškas romanas (rusų k.; 2016 m. pastatyta Maskvos V. Majakovskio teatre; geriausias Rusijos sezono spektaklis, „Auksinė kaukė" geriausiam metų dramaturgui).

Pjesė Madagaskaras 2004 m. pastatyta Vilniaus mažajame teatre (rež. Rimas Tuminas). 2011 m. pastatyta Turine (Italija).

Pjesė Artimas miestas pastatyta Trieste (2008), Maskvoje (2011), Grenoblyje (2015), Oklande (2016), Rygoje (2017).

Pjesė Mistras 2010 m. pastatyta Vilniaus mažajame teatre (rež. Rimas Tuminas).

Pjesė Išvarymas 2011 m. pastatyta Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (rež. Oskaras Koršunovas). Spektaklis gavo daugiausia 2011 metų teatro apdovanojimų. Kiti pastatymai: Rygos Dailės teatre (2014), Estijos nacionaliniame teatre (2016; geriausias Estijos sezono spektaklis), Maskvos V. Majakovskio teatre (2017).

"Dramos teatro spektaklis „Išvarymas" yra tobulas žaidimas. Labai retai būna, kad eiliniam spektakliui pasibaigus pilna salė žiūrovų atsistoja susimąstę ir sužavėti norėdami nuoširdžiai padėkoti teatralams."
MADLI PESTI, POSTIMEES (Apie Estijos nacionalinio teatro „Eesti Draamateater" pastatymą (rež. Hendrik Toompere, 2016)

„Išvarymas" - mano akimis, geriausia, kas įvyko šį teatro sezoną."
PAVEL RUDNEV, TEATRAL (Apie Maskvos V. Majakovskio teatro pastatymą (rež. Mindaugas Karbauskis, 2017))

"Po „Išvarymo" jautiesi kaip po gero tūso. O po jo ryte dažniausiai esi truputuką pavargęs, šiek tiek skauda galvą. Bet malonus prisiminimas, kad vakar nutiko kažkas superinio, atperka laikinus, negeidautinus šalutinius efektus."
Valdas Gedgaudas, Menų faktūra

"Per penkias spektaklio valandas emancipuojasi ne tik „Išvarymo" herojai, bet ir publika, kai net profesorius patiki, kad tai spektaklis anaiptol ne jaunimui. Lietuvių teatre dar to nebuvo, kad sausakimša salė vidurnaktį, lygiai 12 valandą, nesiskirstytų ir šauktų kaip išprotėjusi „bravo"."
Valdas Vasiliauskas, Lietuvos žinios

"Režisieriaus Oskaro Koršunovo ir dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus „Išvarymas" Nacionaliniame dramos teatre privertė ne tik jaunus, bet ir mano kartos žiūrovus pašokti iš kėdžių: tokio bendrumo su saviškiais, tokio abipusio supratingumo jausmo seniai nebuvau regėjusi ir išgyvenusi."
Dovilė Zelčiūtė, Šiaurės Atėnai