Istorijos titanai

"Pradėdamas šį projektą, bandžiau skirstyti herojus į „gerus“ ir „blogus“, bet netrukus suvokiau, kaip tai beviltiška – juk daugelis pačių iškiliausių, kad ir Napoleonas, Cromwellis, Čingischanas, Petras Didysis, buvo ir didvyriai, ir pabaisos. Palieku skaitytojui įvertinti juos pačiam."


Simonas Sebagas Montefiore – britų istorikas, kurio knygos yra tapusios pasauliniais bestseleriais, jos išverstos į daugiau nei 45 pasaulio kalbas. Lietuviškai jau išleistos dvi Stalino biografijos – „Stalino jaunystė“ (2009) ir „Stalinas: Raudonojo caro dvaras“ (2011), taip pat „Jeruzalė: miesto biografija“ (2013) ir „Kalbos, pakeitusios pasaulį“ (2013).

Knygą „Istorijos titanai“ sudaro 184 pasakojimai apie žmonijos istorijai ypač reikšmingas asmenybes, kurios į gera arba į bloga pakeitė pasaulio istorijos tėkmę. Vieni iš pirmųjų minimi Buda ir Jėzus Kristus, vieni paskutinių – Nelsonas Mandela ir Aung San Suu Kyi, abu pastarieji nusipelno būti vadinami savo tautos sąžine. Bet čia yra ir kolumbietis narkotikų verteiva Escobaras, ir Osama bin Ladenas, ir Stalinas.

Montefiore neslepia žavėjimosi tais, kurie elgiasi kitaip nei dera herojams, ar autoironiškai menkina savo didybę. Cromwellio pamaldumą jis vertina taip pat kaip karvedžio talentą; giria du JAV valstybės kūrėjus – George’ą Washingtoną, diegusį dorumo ir sąžiningumo standartus viešajame gyvenime, ir Thomą Jeffersoną, kuris priimdavo svečius Baltuosiuose rūmuose avėdamas šlepetėmis.


Simonas Sebagas Montefiore pristato neeilines asmenybes, be kurių mūsų pasaulis būtų buvęs kitoks, – nuo karvedžių ir karalių iki poetų, kompozitorių ir keliautojų. Informatyvi, patraukli, įkvepianti ir kartais gąsdinanti, knyga – tokia yra ir pasaulio istorija, kurta žmonių, kuriuos visi turėtų pažinoti.


Iš anglų kalbos vertė Vitalijus Šarkovas

Pratarmė

PRATARMĖ


Vaikystėje perskaičiau trumpą straipsnį - panašų į sudėtus šioje knygoje - apie šiurpųjosifo Stalino pasaulį. Jis taip mane sudomino, kad šia tema ėmiau skaityti daugiau. Po daugelio Rusijos archyvuose praleistų metų pats pradėjau rinkti medžiagą pirmajai knygai apie Staliną. O šiomis trumpomis biografijomis norėjau paskatinti ir įkvėpti skaitytojus sužinoti daugiau apie nepaprastus žmones - vyrus ir moteris, kurie sukūrė pasaulį tokį, kokiame dabar gyvename.

Istorija yra ne tik baisių ir jaudinančių praeities įvykių drama: mes turime suprasti savo praeitį, kad suprastume dabartį ir ateitį. „Kas valdo praeitį, tas valdo ateitį, - rašė George'as Orwellas, romano „1984-ieji" autorius, - o kas valdo dabartį - valdo praeitį." Karlas Marxas, lygindamas Napoleoną ir jo sūnėną Napoleoną III, juokavo, kad „visi istoriniai faktai ir asmenybės pasirodo dukart - pirmą kartą kaip tragedija, antrą kartą kaip farsas". Šiuo požiūriu - kaip ir daugeliu kitų - Marxas klydo: istorija nesikartoja, ji įspėja ir duoda pamokas. Didieji žmonės studijavo istoriją, teisingai manydami, kad tai padės jiems valdyti savąją dabartį. Pavyzdžiui, trys kruviniausi XX amžiaus pabaisos Hitleris, Stalinas ir Mao - visi aprašyti šioje knygoje - buvo istorijos mėgėjai, audringos jaunystės metais ir būdami valdžioje daug skaitę apie savus istorinius didvyrius.

Hitleris, padrąsintas per Pirmąjį pasaulinį karą osmanų vykdytų armėnų žudynių, paliepė naikinti Europos žydus ir pradėjo holokaustą: „Kas dabar atsimena armėnus?" - samprotavo jis. Armėnų žudynės minimos šioje knygoje. Stalinas Didįjį valymą pradėjo pasimokęs iš savo didvyrio Ivano Rūsčiojo žiaurumų: „Kas dabar atsimena Ivano Rūsčiojo nužudytus didikus?" - klausė jis savo pakalikų. Knygoje aptartas ir Ivanas Rūstusis. O Mao Dzedongą pradėti masines žudynes Kinijoje įkvėpė Pirmasis imperatorius Džao Džengas, dar vienas veikėjas, kurio gyvenimo aprašymą čia rasite.

Tai žmonių, kaip nors pakeitusių pasaulio įvykių eigą, biografijų rinkinys. Jų sąrašas niekada nebus nei užbaigtas, nei pakankamai išsamus, o čia vardus rinkausi aš, taigi jis visiškai subjektyvus. Gal jums ir pasirodys, kad kai kurių vardų trūksta, o kiti įtraukti visiškai nepagrįstai: todėl šis sąrašas ir įdomus, ir intriguojantis. Čia rasite pažįstamų vardų, pavyzdžiui, Elvio Presley, Jacko Kennedy, Jėzaus Kristaus, Bismarcko ir Winstono Churchillio, bet ir daug tokių, kurie gali būti nežinomi. Mūsų šiuolaikiniam pasauliui didelę įtaką daro Viduriniai ir Tolimieji Rytai, taigi šioje knygoje supažindinu ne tik su plačiai žinomais istoriniais veikėjais, tokiais kaip Henrikas VIII ar George'as YVashingtonas, bet ir su kylančių nūdienos didvalstybių kūrėjais: ajatola Chomeini, kuris buvo aukščiausias Irano Islamo Respublikos vadovas, Dengu, kuris suformavo šiuolaikinę Kiniją, karaliumi Ibn Saudu - Saudo Arabijos įkūrėju.

Pradėjęs rašyti mėginau suskirstyti šiuos veikėjus į gerus ir blogus, bet supratau, kad tai bergždžias sumanymas, nes daugelis iškiliausių asmenybių - Napoleonas, Cromvvellis, Čingischanas, Petras I, ir tai tik keletas -buvo ir didvyriai, ir pabaisos. Kas jie buvo iš tikrųjų, šioje knygoje palieku spręsti jums. Negana to, net žavingiausių veikėjų politiniam ir meniniam talentui reikėjo ne tik padorumo ir didvyriškumo, bet ir ambicingumo, nejautrumo, egocentriškumo, negailestingumo, net pakvaišimo. „Protingi žmonės, - sakė George'as Bernardas Shaw, - prisitaiko prie pasaulio. Neprotingi žmonės pasaulį pritaiko sau. Todėl keisti gali tik neprotingi žmonės." Didybei reikia drąsos (svarbiausia) ir valios, žavesio, intelekto ir kūrybiškumo, o ir tokių savybių, kurios būdingos anaiptol mūsų nežavintiems žmonėms: polinkio beatodairiškai rizikuoti, geležinio ryžto, seksualinio jaudulio ieškojimo, gebėjimo įžūliai patraukti dėmesį, pakvaišimo, artimo manijai, ir kažko, artimo beprotybei. Kitaip tariant, savybės, kurių reikia didybei ir beprotybei, heroizmui ir piktadarystėms, pasigėrėtinai dorai filantropijai ir klaikioms, brutalioms žmogžudystėms, mažai kuo skiriasi. Norvegai vieninteliai turi žodį apibūdinti šiam deriniui: stormanns-galskap - didžiųjų vyrų pamišimas.

Praėjusią pusę šimtmečio daugelis istorijos mokytojų kaip įmanydami - kone mėgaudamiesi - stengėsi padaryti istoriją kuo nuobodesnę ir sumenkino ją iki įkyrios ekonominės statistikos - mirtingumo procentų, namų ūkių suvartotų akmens anglių tonų ir kt., - tačiau išsamiai panagrinėję bet kurį laikotarpį pamatysime, kad asmenybių įtaka įvykiams yra lemianti, nesvarbu, ar tai senovės pasaulio autokratai, ar demokratiški nūdienos politikai. XXI amžiuje, pažvelgę į pasaulio istoriją po Rugsėjo 11-osios, nepaneigsime, kad reikšmingus sprendimus, priimtus tuo laikotarpiu, nu-lėmė Amerikos prezidento George'o W. Busho charakteris. Geriausiai tai apibrėžia biografinės istorijos pradininkas Plutarchas, rašydamas įžangą Aleksandro ir Cezario portretams: „Aš rašau ne istoriją, o gyvenimo aprašymus. Nepaprasti žygiai ne visuomet aiškiausiai parodo žmonių dorybes ar ydas. Dažnai nereikšmingas poelgis, žodis ar pokštas labiau atskleidžia žmogaus charakterį nei kruviniausios kautynės, didžiausi mūšiai ar miestų apsupimai."

Simon Sebag Montefiore