Istorijos perrašinėjimai ir smaginimasis Lietuvos atsilikimu

"Tautos istorija turi būti kiekvieno piliečio lūpose, ir tuomet tauta bus nemirtinga."
Iš 1859 m. M. Akelaičio laiško J. Kraševskiui

Šią knygą "Istorijos perrašinėjimai ir smaginimasis Lietuvos atsilikimu" sudaro įvairiu laiku skelbti straipsniai, kuriuose daugiausia kritikuojami kai kurių Lietuvos istorikų sąmoningai tendencingi rašiniai apie mūsų praeitį. Pagal išankstines nuostatas jie praeityje teieško Lietuvos atsilikimo, negatyvių reiškinių. To neradę, nesibodi iškraipyti istoriniuose šaltiniuose esančių faktų, mokslininkų darbuose skelbtų išvadų. Neslepia savo siekimo sumenkinti ir nuneigti Z. Ivinskio, A. Šapokos darbus, jų paradigmas. Taip pat prisidengdami tariamu modernumu, nauju mąstymu stengiasi skaitytojus įtikinti, kad objektyvus praeities atskleidimas neįmanomas, t. y. bet kokie prasimanymai yra tiesa. Sisteminis tyrinėjimas pakeičiamas piktavališkomis deklaracijomis, diletantiškais postringavimais, tiesiog ekonominiais alogizmais.

Sovietmečiu mūsų istorijos klastojimo etalonas buvo J. Žiugždos redaguota „Lietuvos TSR istorija", kurioje įrodinėta amžina lietuvių ir rusų tautų draugystė, istoriniai įvykiai vertinti per klasinės kovos prizmę. Tačiau joje, skirtingai nuo kai kurių nūdienos istorikų, nesityčiojama iš Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, knygnešių, tautos ir t.t. Dabartiniams istorikams mūsų kunigaikščiai - neišmanėliai, šunsnukiai, knygnešiai - prekijai, Jonas Basanavičius - banditiškos sąmonės formuotojas, Lietuva - amžina atsilikėlė, lietuvis - barbaras, konservatyvus, vėluojančios sąmonės. Kitaip sakant, postuluojama ir propaguojama mūsų tautos nevisavertiškumo nuostata, protuose sėjama saviniekos bacila, plaunama istorinė atmintis, ribos tarp kolaboravimo, išdavystės ir susitaikymo, reabilituojamas A. Sniečkus su kompanija, jis lyginamas su Vytautu Didžiuoju. Minėtų ir kitų istorikų tekstuose tarp eilučių nesunkiai įskaitoma mintis: vardan gardaus šaukšto neverta kovoti dėl tautos laisvės. Šitaip tauta rengiama dvasinei kapituliacijai.

Režisieriaus valia „naujai mąstantys" istorikai žiniasklaidos išpopuliarinti kaip paskutinis tiesos žodis. Jų oponentai užtildomi vožiant bolševikine paniekinimo kuoka. Kiti istorikai baimingai tyli, nes nenori sugadinti mokslinės karjeros. Mat istorikai „novatoriai" vadovauja istorijos mokslo institucijoms, disertacijų gynimo komitetams, redakcijoms. Tad klastojimo ir niekinimo nuodai plačiai sklinda, „novatorius" mėgdžioja rašeivos, dalis kultūros, meno žmonių. Tiesiog tapo madinga, geru tonu šaipytis iš tautos, protėvių, darbų ir vargų. Prieš mūsų protus, sielas naudojama tai paralyžiuojanti neutroninė bomba. Iškilusi didelė grėsmė Tautos ir Valstybės egzistencijai. Kaip krikščionis, mokslininkas ir Kovo 11 d. Akto signataras tylėti negalėjau.

TURINYS

Pratarmė / 7

Dėl koncepcijos apie pagoniškosios Lietuvos atsilikimą įtikinamumo / 9
Koks skystis mūsų induose / 45
Dlugošiški anekdotai apie pagoniškos Lietuvos kariuomenę / 57
Neleistina tylėti, kai kertamos tautos stiprybės šaknys! / 68
Atsakymas nebarbarui D. Baronui / 76
Neišgirstas akademiko perspėjimas dėl pasiligojusio Lietuvos istorijos mokslo / 78
Išsisukinėjimai nuo esmės ir smaginimasis Lietuvos atsilikimu / 86
Kaip svetimieji stūmė (1795-1918) Lietuvą į atsilikimą / 95
Lietuvos turto naikinimas ir totalinis jo grobimas 1914-1919 m. / 103
L. Truska gaivina sovietines klastotes / 112
Mūsų istorijos sovietinių klastočių truskiškos variacijos / 126
A. Sniečkaus šmėkla sutelkė platformininkus ir „savarankiškuosius" komunistus / 140
Knyga, kviečianti didžiuotis okupacija ir Sniečkumi / 146
Lietuvos istorija zauropodėno akimis, arba M. Ivaškevičius apie dinozauro „Lietuva" išnirimus / 162
Atsargiai! Nardo paskvilių kūrėjas / 167
Sovietinės ideologijos kupinas lietuviškas istorijos vadovėlis / 171
Kokios Vilniaus miesto istorijos mokoma? / 178
Pretenzingas leidinys apie universitetą / 183
Nelauktai šilti lenkų karininko atsiliepimai apie 1938-1939 m. Lietuvą / 191
A. Brazausko prisiminimų neprisiminimai / 203
Nebūta savų pinigų istorija A. Brazausko prisiminimuose / 210
Plačianamiai! Kam gegužės 1 d. (ne)buvo šventė? / 215
Apie Lietuvos praeities niekinimą kaip reiškinį / 219
Tautos rengimas dvasinei kapituliacijai / 228
Apdovanodami savuosius, atsiklausime svetimųjų? / 241
Kai istorikas patiki okupanto klasta / 251
Ubagiška Lietuvos istorija ar E. Gudavičiaus istoriosofija? / 258
Lietuvos padangėje suspindo nauja „mitų" griovimo „žvaigždė" / 271
Klaidų gynimas per fas et nefas / 281
Nesinuodykime A. Bumblausko „Senosios Lietuvos istorija 1900-1795" / 292