Pats paslaptingiausias Lietuvos istorijos tarpsnis ir geram detektyvui prilygstančios intrigos.
Koks buvo kasdienis lietuvių gyvenimas XIII amžiuje?
Kodėl lietuviai po mūšio nukirsdavo priešams galvas?
Kaip jie sudarydavo sutartis ir kaip jas nutraukdavo?
Karaliaus Mindaugo dvaro paslaptys: gimimo istorija, vardo paslaptis, karaliaus gyvenimo meilė – Morta.
Kaip karaliaus žudikas tapo šventuoju?
Kada mirtini priešai – lietuviai ir kryžiuočiai – susitikdavo prie puotos stalo?
Kaip čia nutiko, kad Vytauto sesuo ištekėjo už vyskupo?
Kodėl būsimasis Anglijos karalius Henrikas IV Vilniuje nusipirko du berniukus?
Kokią genialią politinę kombinaciją surezgė Vokiečių ordino magistras Vinrichas iš Kniprodės?
Kaip į Lietuvą atkeliavo pirmasis viduramžių euras?
Jei „Istorijos detektyvai“ būtų romanas, jį perskaitęs galėtum pamanyti, kad čia pasakojamos istorijos yra išgalvotos. Tačiau visi aprašyti įvykiai yra tikri ir paliudyti patikimų šaltinių. Žurnalistas, istorikas, kultūros antropologas Virginijus Savukynas knygoje atskleidžia visai kitokią XIII–XIV a. Lietuvą, nei esame įpratę įsivaizduoti.
„Istorijos detektyvai. Viduramžiai. Nuo galvų kapojimo iki meilės intrigų“ – nenuginčijamas įrodymas, kad istorijoje užfiksuota tikrovė toli pranoksta žmogaus vaizduotę ir gali intriguoti kur kas labiau nei meistriškai parašytas romanas.
PRATARMĖ
PRATARMĖ
Kai dairydamiesi vaikštinėjate Gedimino prospektu Vilniuje ar aplankote kokį nors Lietuvos miestelį, turbūt ne vienam sukirba klausimas: o kaip visa tai atrodė prieš septynis ar aštuonis šimtus metu? Apie ką galvojo čia gyvenę žmonės, stovintys toje pat vietoje, kurioje dabar stoviu aš? Kaip jie gyveno? Apie ką svajojo? Ko troško? Pagaliau, į kokias istorijas buvo įsivėlę? Koks buvo tų žmonių pasaulis?
O pasaulis anuomet buvo žiaurus. Toks žiaurus, kad moterys, nesulaukusios iš karo žygio grįžtančių savo vyrų, kartais netgi pasikardavo - galbūt labiau ne iš sielvarto, o dėl baisios miglotos ateities. Ir prekyba mūšyje žuvusių karių galvomis anuomet buvo įprastas dalykas. Tačiau netrūko ir stulbinamų, ir romantiškų įvykių. Tarkim, kartą Izenburgo kunigaikštis, vokietis, priešas, atvyko prie Vilniaus vartų ir... buvo maloniai priimtas paties Jogailos. Arba štai Plocko vyskupas Henrikas - jis ne tik sutaikė besikivirčijančius pusbrolius Jogailą ir Vytautą, kitaip tariant, atliko svarbią istorinę misiją, bet ir atsižadėjęs kunigystės vedė Vytauto seserį Ringailę, kurią įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio.
XIII-XIV a. - tai pasaulis, kuriame rungėsi mirtini priešai - lietuviai ir kryžiuočiai. Tačiau jie ne tik nuolat kovojo vieni su kitais, bet ir visai maloniai bendraudavo. Kartą, kryžiuočiams apsupus Vilnių, dieną juvo kaunamasi, o naktį drauge puotaujama. O žinot, kokie nuotykiai Vilniuje laukė būsimojo Anglijos karaliaus Henriko IV? Kol jo paties, Vytauto Didžiojo ir Vokiečių ordino kariai laikė apsiaustyje Vilnių, jį linksmino Livonijos ordino orkestras, jam buvo nupirkta karvė, kad galėtų kiekvieną dieną gerti šviežio pieno, jis smaguriavo lietuvišku medumi ir nusipirko porą egzotiškų vietinių "suvenyrų" - du lietuvių berniukus.
Tai buvo pasaulis, kuriame priešas buvo gerbiamas: žuvusį garbingą lietuvių karį pagonį priešai krikščionys laidodavo pagal pagoniškas apeigas.
Tai pasaulis, kuriame netrūko intrigų, išdavysčių, kovų, meilės, pasiaukojimo, drąsių sprendimų ir nutrūktgalviškos rizikos. Kaip elgėsi Mindaugas, kai, atrodė, jau buvo praradęs viską? Kaip jam pavyko ne tik išlaikyti valdžią, bet ir gauti karūną? Kokį žaidimą sužaidė Jogaila, kad galėjo vienu ypu išspręsti gausybę savo problemų? Kaip Vytautas, beveik neturėjęs valdžios ir kariaunos, pasiekė tokias aukštumas?
Pažvelgti į tą pasaulį, pamatyti jo kasdienybę, pabandyti nors truputėlį suprasti to meto žmones ir kviečia ši knyga. Ji, kaip ir televizijos laida "Istorijos detektyvai", gimė iš nuostabos: kokie įdomūs buvo tie XIII-XIV amžiai, kiek įvairiausių istorijų! Būtent šia nuostaba ir dalijuosi su skaitytojais.
