Istorija apie prarastą mergaitę

Elena Ferrante – viena paslaptingiausių šiandienos kūrėjų. Jos tapatybę gaubia migla, ir šis vardas neabejotinai yra tik rašytojos literatūrinis pseudonimas. Nuo 1992 m. romanus kurianti rašytoja interviu duoda tik raštu, jos nuotraukos nerasite internete. „Istorija apie prarastą mergaitę“ – paskutinė, ketvirtoji tetralogijos „Neapolietiška saga“ knyga, kurioje tęsiasi Elenos ir Lilos istorija: geriausios draugės, užaugusios skurdžiuose Neapolio kvartaluose, dabar kuria savo gyvenimą pačios.


„Istorija apie prarastą mergaitę“ – pasakojimo kulminacija. Metai bėga. Elenos ir Lilos keliai tai išsiskiria, tai vėl susikerta, tačiau jos visad išlieka geriausiomis draugėmis. Per ilgus metus būta viską – ir džiaugsmo, ir netekčių, ir skausmo, ir meilės. Jos abi troško pabėgti iš Neapolio skurdo ir gniuždančios miesto atmosferos, tačiau jų likimai susiklostė skirtingai.


Elena Greko šiandien žymi rašytoja, gyvenanti Florencijoje, sukūrusi šeimą ir jau spėjusi išleisti keletą puikiai įvertintų knygų. Tačiau ji nusprendžia grįžti į Neapolį ir gyventi su vyru, kurį visad mylėjo.



Lila, skirtingai nei Elena, niekada nesugebėjo nei fiziškai, nei emociškai pabėgti iš gimtojo Neapolio. Ji tapo sėkminga verslininke, tačiau verslas ją įtraukė į nepotizmo  ir nusikaltimų pasaulį.

Vieną dieną Elena sulaukia Lilos sūnaus skambučio. Jis praneša, jog geriausia vaikystės draugė dingo. Kokia bus „Neapolietiškos sagos“ atomazga?


Elena Ferrante – viena geriausių šiandienos istorijų kūrėjų ir pasakotojų. Pagrindinis jos tikslas – priversti skaitytojus domėtis jos kūriniais, o ne asmeniniu gyvenimu, todėl apie ją gerbėjai nežino beveik nieko. Kai 2016 m. ji pateko į Time žurnalo įtakingiausių žmonių šimtuką, ji įrodė, jog tam pakanka vien talento – asmeninio gyvenimo detalės nepadaro rašytojo geresniu. Pagal Elenos Greko ir Lilos Čerulo gyvenimo istoriją šiuo metu kuriamas televizijos serialas. Filmais yra tapę ir ankstesni du Elenos Ferrante kūriniai.


„Ferrante žengia į žmogiškosios psichologijos teritoriją. Dinamiškas gražios draugystės portretas čia po truputį virsta sudėtingu meilės ir antipatijos tyrimu, bandymu atsakyti, kiek mes patys kuriame aplink esančių žmonių įvaizdį.“

The Guardian


"Skaitytojų susižavėjimas Ferrante knygomis tokio masto, kad dažnai spaudoje vadinamas epidemija ir lyginamas su infekcine liga."

The New York Times


"Visų keturių knygų viršeliai atspindi tai, ką nori pasakyti autorė - kasdienis moters gyvenimas tiek pat vertas rašytojo plunksnos, kaip ir bet kuris kitas."

The Atlantic


Vertė Ieva Mažeikaitė-Frigerio