Įspūdingiausios pasaulio katedros (knyga su defektais)

Galimas knygos brokas (gali būti likusi žymė nuo anksčiau ant knygos nugarėlės užklijuotos kainos, pageltę kai kurių knygų puslapiai, gali būti susilankstęs, subraižytas arba įplyšęs knygos viršelis).

Ši knyga - tai tos pačios knygos "Ispūdingiausios pasaulio kateros" leidimas, tik su nauju nuimamu viršeliu. Knyga celofanuota.

Šiame leidinyje "Įspūdingiausios pasaulio katedros" apžvelgiama, kaip susiformavo įvairūs bažnyčių, pavadintų bazilikomis ir katedromis, tipai. Čia nušviečiami svarbiausi istoriniai pokyčiai šių statinių architektūroje, - nuo pat jos ištakų ankstyvojoje krikščionybėje, romanikoje ir gotikoje, vėliau jai kintant renesanso ir baroko epochose, iki pat naujausios šiuolaikinės architektūros.

Į knygą "Įspūdingiausios pasaulio katedros" įtrauktos trisdešimt šešios bažnyčios iš dvylikos šalių, esančių trijuose žemynuose: Europoje, Azijoje ir Amerikoje. Tad skaitytojas susidarys išsamų vaizdą, kaip įvairuoja šių statinių stilius ir pobūdis skirtinguose geografiniuose ir kultūriniuose kontekstuose.

Knygoje "Įspūdingiausios pasaulio katedros" tyrinėjama šių didingų krikščionybės paminklų istorija. Jie rodomi per nuolat vykstančių pokyčių prizmę, taip pat atsižvelgiant į jų statybos techniką, liturginius reikalavimus, architektūrinę kalbą ir puošybos elementus. Būtent šiais aspektais ir buvo vadovaujamasi, iš visų pasaulyje esančių bazilikų ir katedrų gausos atrenkant į leidinį sudėtuosius objektus. Dėmesio centre atsidūrė tie statiniai, kurie dėl pavyzdinės vertės tapo standartu ne tik savo epochoje, - kaip Sv. Sofijos bazilika Stambule arba Dievo Motinos katedra Paryžiuje, - bet ir vėlesniais istoriniais laikotarpiais; akivaizdus tokio objekto pavyzdys -Sv. Petro bazilika Romoje. Kalbant apie XX amžių, siekėme pateikti šiuolaikinių architektūros

tendencijų, kuriant didelius religinius kompleksus, panoramą; buvo atrinkti iškiliausių dabarties architektų darbai, atsižvelgiant ne tik į šių bazilikų ar katedrų architektūrinę išraišką, bet ir į jų šiandienę reikšmę.

Be to, atrenkant statinius buvo apsiribota tik tomis bažnyčiomis, kurios pavadintos „bazilikomis" arba „katedromis", šiuos pavadinimus interpretuojant tiksliai pagal jų liturginę prasmę. Kanonų teisė „baziliką" apibrėžia kaip bažnyčią, kuriai popiežius suteikė garbės titulą dėl ypatingos jos reikšmės: dėl jos amžiaus, dydžio, meninės ar religinės vertės, ar dėl joje esančių šventųjų relikvijų svarbos. Na, o pavadinimas „katedra", pradėtas vartoti viduramžiais, taikomas pagrindinei diecezijos bažnyčiai; tai vyskupo būstinė (lotyniškai cathedra).

Italų kalboje katedra dar vadinama „duomo" arba „Dievo namais". Vienintelė išimtis tarp čia atrinktų bažnyčių yra Sv. Tėvo Pijaus Pietrelčiniečio maldos namai: šis objektas buvo įtrauktas dėl didžiulio susidomėjimo jo architektūra. Autorius, architektas Rencas Pianas (Renzo Piano), čia įgyvendino naujausius inovacinius techninius bei erdvinius sprendimus. Tiesa, pasirenkant minėtąją šventovę reikšmės turėjo ir nepaprastai masiškas atsidavimas charizmatiškajai popiežiaus Pijaus asmenybei, pritraukiančiai į šią vietovę - San Džiovani Rotondą - būrius piligrimų iš visų pasaulio kampelių.

Aprašant kiekvieną baziliką ar katedrą, pateikiama tam tikrų standartinių duomenų, tokių kaip apytikris statinio užimamas plotas, įtraukiant visus prie bažnyčios prijungtus pastatus (atrijus, zakristijas, koplyčias, baptisterijas (krikštyklas), ir kt.), tačiau neskaičiuojant požeminių patalpų (kriptų, požeminių bažnyčios patalpų, kt.) arba vienuolyno pastatų ploto. Taigi, skaitytojas turėtų susidaryti aiškų vaizdą apie bendrą šių statinių dydį, - dauguma jų būna itin dideli: štai Sv. Petro bazilika Romoje užima daugiau kaip 19 974 kv. metrų.

Pusė šiame leidinyje esančių bažnyčių įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, - arba dėl pačių statinių ypatingumo, arba dėl to, kad jie pastatyti ypatingo dėmesio vietose (pavyzdžiui, Venecijos, Romos, Florencijos, Stambulo, Maskvos ar Meksiko miesto istoriniuose centruose). Šioje gausioje kategorijoje atsidūrė tokios bazilikos kaip Šv. Apolinaro (Ravena), Šv. Sofijos (Stambulas), Šv. Morkaus (Venecija), Šv. Marijos Magdalietės (Vezlė), Šv. Petro (Roma) ir Švenčiausiojo Išganytojo bazilika (Venecija); taip pat katedros - Pizos, Spėjerio, Daramo, Paryžiaus, Šartro, Amjeno, Kenterberio, Burgoso, Florencijos, Maskvos (Vasilijaus Palaimintojo), Meksiko miesto ir Brazilijos.

Iš anglų kalbos vertė Jūratė Derukaitė