Išeiti į Afriką

Justino Naviko romanas „Išeiti į Afriką" pratęsia pirmo leidinio „Išeiti į horizontą" pasakojimą. Bet naujas romanas sudėliotas taip, kad galima jį skaityti ir kaip naują atskirą. Knyga „Išeiti į Afriką" yra padalinta į dvi dalis. Pirmoje personažas Lietuvis išgyvena egzistencinę dramą. Išvykęs į Afriką praranda mylimą moterį, kurią vėliau vyksta vaduoti iš kalėjimo Rusijoje. Susidūręs su reta netikėta egzistencine dilema, Lietuvis priima netikėtą sprendimą – jis bando atsisakyti žmonių visuomenės. Ar jam tai pavyks, - kupinas nuotykių pasakojimas, gamtos aprašymai užbūrė net mane, autorių taip, kad aš pats pratęsiau savo klajūno Afrikoje epopėjas antroje dalyje. Dauguma aprašytų epizodų turi realių įvykių pagrindus.

„Lietuvio malda
Įplaukiau su įsčių vandenimis į gyvenimo upę. Mano silpną gyvybę blaškė sūkuriai ir srovės. Patekęs upe į žmonių jūrą, išgyvenau klastos ir meilės audras. Sielai nusilpus, išgyvenimą palikau kūnui. Laikas užgydė žaizdas ir tapau vėl stiprus. Supratau, kad skausmas tėra artėjančio džiaugsmo pranašas. Renkanti metus išmintis pakuždėjo, kad skausmas ir džiaugsmas turi vienodą kainą. Turėdamas kuo sumokėti, galėsiu susigrąžinti džiaugsmą. Mano vertė yra mano gebėjimas mylėti žmones, net jeigu jie to nežino. Bet aš ne vien džiaugsmui esu pakviestas svečiu į pasaulį. Liūdesys yra tiesos nešėjas, be liūdesio tiesa būna užtemdyta iliuzijų. Mano kasdieninė misija yra kuopti save ir praėjus laikui balta smiltele nugulti planetoje. Tik švariai išvalyta siela gali suprasti išėjusius ir dar tebesančius.“
Justinas Navikas