Išdidžiai padebesiais

Ši apysaka „Išdidžiai padebesiais“ - tai pusiau tikra, pusiau išgalvota istorija. Pirminis knygos pavadinimas buvo „Vėjavaikės dienoraštis“, tačiau tai ne visai dienoraštis, tad autorė pavadino knygą „Išdidžiai padebesiais“.

Tai pasakojimas apie mergaitę, kuriai nuo vaikystės norėjosi pajusti ir atrasti savyje kažką naujo, nevaržomai kurti, lakioti pievomis, laipioti medžiais... Šis laisvės pojūtis ir nulėmė jos tolesnius moksleiviško gyvenimo įvykius, pirmosios meilės euforiją ir nusivylimą. Bet tas užsispyrimas ir atkaklumas siekti savo svajonių, nepaisant sudužusios meilės aštrių šukių, galiausiai subrandino vaisius.

Loreta Šileikytė-Zabalujeva gimė 1959 metais Vilniuje. Dešimt metų su tėvais gyveno Vilniuje, bet vėliau šeima persikėlė į Jonavą.
Savo akademinį kelią Loreta pradėjo Vilniaus kolegijoje, tęsė Klaipėdos universitete. Įgijusi choreografės specialybę, džiaugiasi ja iki šiolei.
Po „Azoto" gamyklos avarijos Jonavoje su šeima persikėlė į mamytės gimtinę Alytų, kur gyvena ir dabar. Alytuje įkūrė šokių studiją „SVAJONĖ", kurios vairą neseniai perdavė savo dukrai Julijai. Abipusiu susitarimu šokių ir laisvalaikio studija pakrikštyta „PRIMAVERA" (isp. pavasaris) pavadinimu.
O visą gyvenimą Loreta paskyrė keturiems nuostabiausiems savo vaikams (o dabar jau džiaugiasi keturiais anūkučiais). Tokiam būriui vaikučių augant, tikrai reikėjo daug kantrybės ir atkaklumo, kad gyvenimas būtų kuo pilnavertiškesnis, nors buvo visko...Tačiau, nepaisydama rūpesčių naštos, intensyvaus darbo šokių studijoje, laisvalaikiu grojo gitara ir kūrė dainas, nes šis hobis ją lydėjo nuo vaikystės.
„Išdižiai padebesiais" yra pirmoji išleista Loretos Šileikytės- Zabalujevos knyga, tačiau rankraščiuose jau laukia „Senos stoties prisiminimai" ir poezija.