Irklais iki Niagaros krioklių

Tik pergalės galėjo išpildyti vienintelį jos norą – apkabinti tėvą...

1967-ieji. Sovietų Sąjungos rinktinės narė Sofija rengiasi Europos akademinio irklavimo čempionatui Prancūzijoje. Kvietimas nedelsiant atvykti į KGB Vilniuje sukelia nerimą – dar gyvi vaikystės prisiminimai, kai pareigūnai išsivesdavo mamą ir ši pradingdavo kelioms dienoms ar savaitėms. Nejaugi skaudi šeimos istorija sutrukdys dalyvauti svarbiausiose karjeros varžybose...

KGB rūmuose Sofija sužino, kad tėvas, kurį pažįsta tik iš nuotraukos, gyvas. Tebuvo vienų metukų, kai jis, Lenkijos karininkas, pradingo Antrojo pasaulinio karo sumaištyje. Tėvą su dukra skiria ne tik dvidešimt septyneri nesimatymo metai, didžiulis atstumas, bet ir geležinė uždanga. Ar pavyks Sofijai pro ją prasiveržti?

Romanas „Irklais iki Niagaros krioklių“ paremtas vilnietės irkluotojos ir trenerės Sofijos Grucovos gyvenimo istorija.

„Nors mane ir knygos heroję skiria dvi kartos, tai, ką ji patiria sėsdama į valtį, sportininkų kasdienybė, šlovės ir pralaimėjimų akimirkos man iki skausmo pažįstama.“
Mindaugas Griškonis, Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtojas

„Skaityti grožinės literatūros kūrinius apie irklavimo sportą mums, irkluotojams, didelė privilegija. Ši knyga – dar viena įtraukianti ir nepaleidžianti istorija apie jaunos irkluotojos kelią link savo gyvenimo tikslo tais laikais, kai olimpinėse žaidynėse galėjo dalyvauti tik vyrai, o moterims olimpinis medalis buvo nepasiekiama svajonė.“
Donata Vištartaitė-Karalienė, Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzos medalininkė

„Tai sukrečianti istorija ne vien apie sportą, bet ir nepaprastą paprastų žmonių gyvenimą okupuotoje Lietuvoje. Rima Karalienė labai tikroviškai ir vaizdžiai atskleidžia sovietinės santvarkos grimasas ir jos įkaitų išgyvenimus.“
Arvydas Anušauskas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras

„Ši intriguojanti drama apie vienos didžiausių Lenkijos tragedijų pasekmes eilinei lenkų šeimai veda skaitytoją iš Varšuvos į Vilnių ir tolimus, per geležinę uždangą sunkiai pasiekiamus kraštus. Autorė jausmingai atskleidžia ne tik vieno jauno žmogaus, bet ir visos Antrojo pasaulinio karo žaizdas besigydančios lenkų tautos dramą.“
Česlav Okinčic, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

Rima Karalienė: „Esu buvusi irkluotoja, irkluotojų dukra, irkluotojų dukterėčia, irkluotojo žmona, irkluotojų mama ir irkluotojos anyta. Nuo vaikystės supama tokios aplinkos, nuolat domėjausi irklavimo sporto ištakomis, tradicijomis ir vertybėmis. Šis sportas tapo svarbiausiu pomėgiu, o jo istorijos tyrinėjimas ir išsaugojimas ‒ didžiausia aistra. Jos vedama sukaupiau didžiulę trofėjų kolekciją, ši išaugo į Irklavimo muziejų.
Pirmąjį romaną apie sportą „Irklais pro spygliuotą tvorą“, kurio pagrindinis herojus – mano Tėvelis, parašiau norėdama papasakoti apie irkluotojus, kuriems nebuvo lemta išgarsėti dėl sovietinės santvarkos persekiojimų. Jį rašydama daug kalbėjausi su bendražygiais, tyrinėjau nuotraukas, ieškojau vaizdo įrašų ir varčiau to meto spaudą, keliavau po ten minimas vietas.
Rinkdama medžiagą išgirstu neįtikėtinų gyvenimiškų istorijų ir visas noriu jums papasakoti, kad nė viena nenueitų užmarštin. Mano knygų herojai – tikri žmonės, daugiausia irkluotojai, garsūs ir mažiau žinomi. Jie tokie pat jaunuoliai, kaip ir dabartiniai, tik juos visus siejo viena sporto šaka ir, gaila, sovietų okupacinė santvarka.“