Ir pragaras turi savo orkestrą. Muzika koncentracijos stovyklose

Armija išvargusių vergų dryžuotais skarmalais, su kepuraitėmis ant skustų galvų žengia į priekį, lydimi orkestro garsų. Orkestro garsai jiems teikia tvirtybės. Dienų dienas - tas pats baugus ritualas, dienų dienas - ta pati baugi procesija, dienų dienas - tie patys groteskiški kariniai maršai, dienų dienas - ta pati šypsena stovyklos karininkų lūpose, dienų dienas - tas pats pragaro triumfas...

"Ir pragaras turi savo orkestrą. Muzika koncentracijos stovyklose" - tai knyga apie muziką, sukurtą žydų getuose ir koncentracijos stovyklose. Abu autoriai kuria ją tarsi veidrodiniu principu: pirmoji yra parašyta kompozitoriaus ir etnomuzikologo Hélioso Azoulay'aus, antroji - filosofo ir eseisto Pierre'o-Emmanuelio Dauzat. Čia eilėraštis ir jo analizė, pasakojimai apie muzikos kūrinių gimimą susipina su bandymais atkurti beveik neatkuriamas jų kūrėjų biografijas.

Krasos opera, kurią belaisviai prieš mirtį vaidino, stebimi nacių. Į Aušvico moterų orkestrą „atrinktos" Hélene Wiernik istorija. Ji, kaip ir daugelis kitų, buvo priversta linksminti nacius savo talentu. Jauna slaugytoja, kurios jaunesnysis brolis mirė dujų kameroje, kai ši vaidino savo budeliams. Žymus rumunų dainininkas Shalomas Katzas, Ukrainoje, Bralovo stovykloje, 1924-ųjų žiemą prieš mirdamas paprašęs esesininkų leisti sugiedoti mirusiųjų maldą El Malé Rakhamim, taip patikusią stovyklos viršininkui, jog privertė Shalomą ją giedoti visą naktį karininkams, kurie paskui, auštant, jį sušaudė kartu su kitomis 2000 aukų. Į Aušvicą deportuota Malherio dukterėčia Alma Rosé, Aušvico melodijų autorius Simonas Laksas... Lopšinė, niūniuojama motinos Ponare, keli kilometrai nuo Vilniaus geto, naktį prieš juos sušaudant; kita lopšinė, įsiūta mergaitei į paltuką Ašmenos gete - irgi netoli Vilniaus.

Dauguma pavardžių ir faktų lietuvių skaitytojui bus negirdėti dėl suprantamų priežasčių - tai dalis nutylėtos istorijos. Muzikos istorikams ši knyga "Ir pragaras turi savo orkestrą. Muzika koncentracijos stovyklose" gali būti vertinga kaip užpildanti bendrojo muzikos paveldo spragas, o ne specialistui jautriai, eseistiniu stiliumi perteiktos istorijos liudys apie nepaprastą žmogaus gebėjimą kabintis į gyvenimą per kūrybą net tada, kai toji kūryba atrodo neįmanoma.

Trečioji knygos "Ir pragaras turi savo orkestrą. Muzika koncentracijos stovyklose" dalis - operos libretas, pasakojantis apie 1431-ųjų gegužės 30-osios įvykius, Žanos d'Ark teismo procesą ir jos mirtį. Viktoras Ullmannas jį parašė prieš pat deportaciją į Birkeno koncentracijos stovyklą.

Iš prancūzų kalbos vertė Neringa Mikalauskienė

PRATARMĖ

Kas išduoda muziką - praranda pasitikėjimą.

...ši vaikystė - tai muzika. Ji paliečia. Ji persekioja. Jos artumas realybės paveikslą daro dar realesnį. Ir prikeltos lopšinės magija prikelia milijonus sielų.

Tačiau muzika pasako ne viską. Reikia dar ir papasakoti. Ne pastatyti spektaklį, o papasakoti. Nes istorija į muziką įsigeria prakaitu.

Šią knygą sudaro trys dalys. Pirmąją parašiau aš. Tai istorijų knyga. Vieną po kitos jas siunčiau Pierre' ui Emmanueliui. Pierre'as ne šiaip išmintingas, jis - švytinti biblioteka. Ir kai jis rašo, girdėti širdies dūžiai viso to, ką yra perskaitęs.

Kai baigiau savąją dalį darbo, Pierre'as Emmanuelis parašė pluoštą tekstų, kuriuos paliko man sutvarkyti. Tai - antroji dalis. Šiandien mūsų tekstai yra greta ir atspindi vienas kitą lyg veidrodžiai. Yra slegiančios nežinios, atgarsių ir bendros tylos, aplinkkelių ir vietų, kur išvadų neįmanoma padaryti.

Knygos pabaigoje įdėtas operos 1431-ųjų gegužės 30-oji libretas. Jo niekas niekada nėra išvertęs nuo to laiko, kai tik buvo išleistas kažkur Vokietijoje. Jo autorius - kompozitorius Viktoras Ullmannas. Du 1431-ųjų gegužės 30-osios veiksmai pasakoja apie Žanos d'Ark gyvenimą iki sudeginimo ant laužo.

Žanos d'Ark herojė - vos keli žingsniai nuo Aušvico. Tekstas pilnas, muzika - nebaigta. Ši muzika vos pradėta, vieną dieną aš ją pabaigsiu. Bet tai kita istorija... vos prasidėjusi...

Štai knyga. Ji skirta jums. Telieka ją perskaityti taip, kaip norite, taip, kaip ją girdite.

Viskas yra tiesa.

Helios Azoulay