Imperija

Amžių sandūroje parašyta studija „Imperija“, peržengusi akademinės knygos ribas, išsyk tapo pasauliniu besteseleriu. Dviejų skirtingų kartų marksizmo mąstytojų ir socialinių aktyvistų Michaelio Hardto ir Antonio Negri knyga, praminta šio amžiaus „Komunistų manifestu“, tapo įrankiu, kuriuo naudojosi ne tik mokslininkai ir politikai, bet visuomenės aktyvistai. Tai „Imperija“ paskatino aktyviau priešintis globalistinėms tendencijoms ir visaapimančiai kapitalistinei sistemai.

Knygoje, kurią po pasirodymo buvo sunku rasti net Niujorko knygynų lentynose, dėstoma nauja tarptautinės sistemos vizija. Autorių teigimu, šiandien beprasmiška ieškoti galimybių pabėgti nuo kapitalizmo – neliko tokios vietos, kur ši sistema neveiktų. Su ja reikia kovoti čia ir dabar, ir tą turi daryti masės – nuo pat Renesanso laikų su valstybės ir kapitalo gniaužtais besigrumianti jėga, turinti neribotą kūrybinį potencialą.


„Imperija“ – pirmasis lietuvių kalba publikuotas neortodoksinio italų marksizmo, vadinamo autonomizmu, tekstas. Jame socialinės kovos analizuojamos savitai, nukrypstant nuo kai kurių marksizmo dogmų. Nors kapitalistinė sistema matoma kaip išnaudotojiška, autonomistai teigia, kad dirbančiosios klasės maištai, streikai ir kitos poveikio priemonės daro įtaką kapitalizmo raidai, verčia jį keistis ir prisitaikyti prie pasaulio kaitos. Tai neleižia jam išnykti. Tačiau taip pat autonomistai tiki, kad tik išsikovotos žmonių laisvės sukuria galimybę kitoms alternatyvoms, kurių autoriai nebijo vadinti komunizmu, ne stalininiu, o grindžiamu Paryžiaus Komunos idealais.


Knygos autoriai – žinomi socialiniai ir politiniai mąstytojai. Michaelis Hardtas – amerikietis literatūros teoretikas ir politikos filosofas. Šiuo metu jis dirba literatūros ir italų kalbos profesoriumi Duke universitete. Antonio Negri – vienas žymiausių autonomizmo srovės atstovų, sociologas ir politikos filosofas. Buvo kaltinamas Italijos ministro pirmininko nužudymu ir dalyvavimu pogrindinėje komunistų radikalų veikloje, dėl šių įtarimų buvo įkalintas.


Knygoje „Imperija“ skaitytojas susipažins su plačiu politiniu, kultūriniu ir filosofiniu kontekstu. Autoriai remiasi Michelio Foucault biopolitikos idėjomis, taip pat Gilles Deleuze’o filosofija. Veikale atsispindi ir kai kurios Benedikto Spinozos idėjos – jas ankstesniuose darbuose yra studijavęs Antonio Negri.


„Tiek pristatydami naujas sąvokas – tokias kaip Imperija ar Masė, – tiek kviesdami revoliucijai, šios knygos autoriai tvirtai pasitiki savo idėjomis. Ar jos įrodys, kad yra vertos išlikti ir bus taip plačiai priimtos, kad įsitvirtins greta kitų didžiųjų socialinių teorijų? Atsakyti į šį klausimą dar anksti. Bet šiuo metu „Imperija“ tikrai užpildo tuštumą humanitariniuose moksluose.“

Emily Eakin, The New York Times


„Plataus masto neomarksistinė besikeičiančios pasaulio tvarkos vizija. Autoriai teigia, kad globalizacija neardo valstybių suvereniteto, o transformuoja jį ir ištirpdo nacionalinių ir tarptautinių institucijų gausoje. Kitaip tariant, naujoji „Imperija“ apgaubia visą modernų pasaulį.“

Foreign Affairs

Iš anglų kalbos vertė Kasparas Pocius