✅ Žaislai ir žaidimai -25% PIGIAU! Naršykite čia >> ✅

Atgal
Knygos internetu pigiau
0 Krepšelis
0 Mėgstami
0Krepšelis
🚛 Nemokamas pristatymas nuo 20€ į paštomatus. Daugiau čia >> 🔥 SUPER KAINŲ lentynos! Nuo -20% iki -80% pigiau! Naršykite čia >> 🔥

Imbierinis namelis

Carin Gerhardsen
(0)
Rašyti atsiliepimą
Pridėti prie pamėgtų
Šiuo metu neparduodama

Įrašykite savo el. paštą ir informuosime, kai prekę turėsime

Knygos aprašymas

Grįžusi iš Stokholmo ligoninės namo, Ingrida Olson savo virtuvėje rado vyriškį. Anksčiau nekviestojo svečio ji niekada nebuvo mačiusi. Tačiau jis nepavojingas - jis buvo negyvas.

Tyrėjas kriminalistas Konis Sjobergas priima iššūkį. Jo komanda išsiaiškina, kad tai vidutinio amžiaus vedusio vyriškio kūnas. Bet kaip jis ten pateko? Kas jį užmušė?

Nėra nei įtariamojo, nei motyvų. Konio Sjobergo komanda turės nemažai paplušėti, kol pastebės šios bylos sąsajas su kitomis, iš pirmo žvilgsnio - atsitiktinėmis žmogžudystėmis. Ir supras, kad susidūrė su žudiko maniako vendeta...


Švedijos detektyvų karalienė, diplomuota matematikė, rašytoja Karina Gerhardsen gimė (1962 m.) ir augo nedideliame miestelyje Katrineholme, tame pačiame, kuriame vyksta romano „Imbierinis namelis“ veiksmas... Šiuo metu ji gyvena su vyru ir dviem vaikais Stokholme.

Pirmą kartą rašytojos plunksną Karina išmėgino daugiau nei prieš du dešimtmečius, sėkmingai dirbdama informacinių technologijų konsultante. Ji sukūrė filosofinį romaną „Pabėgti nuo laiko“. Šlovę autorei atnešė detektyvai. Dabar ji visą savo laiką skiria rašymui.


Inspektoriaus Konio Sjobergo ir jo komandos narpliojami sudėtingiausi nusikaltimai prikaustė tiek Švedijos, tik kitų šalių skaitytojų dėmesį. „Imbierinis namelis“ - pirmoji šios serijos knyga. Laukite kitų romanų apie sumanųjį inspektorių Konį Sjobergą lietuvių kalba!


Iš švedų kalbos vertė Sigutė Radzevičienė

IŠTRAUKA



STOKHOLMAS, 2006 M. LAPKRITIS, PIRMADIENIO VAKARAS

 

Nors buvo tik ketvirta valanda popiet, bet jau sutemę. Stambiais šlapiais kąsniais iš dausų krintantis sniegas tirpo vos pasiekęs žemę. Pro šalį lekiančių automobilių žibintai jį akino, ir einant šaligatviu nuolat reikėjo saugotis, kad neaptaškytų. Ir kodėl tie automobiliai lekia taip, kad jį drėbtų purvais? Juk negalima vairuojant taškyti pėsčiųjų; to išmokstama jau vairavimo kursuose. Bet gal jo nepastebi; gal smulkaus sudėjimo žmogaus, vilkinčio apytamsiais drabužiais ir einančio tamsoje, tiesiog nemato. Gal ir laikysena jo ne pati geriausia; gal eidamas net juokingai atrodo - pėdas stato ne tiesiai, o kiek į šonus, tarsi koks klounas. Bet klounas jis tikrai nebuvo.

Jis buvo tylenis, niekada ir su niekuo nesiveliantis į konfliktus. Gal todėl, kad niekada neprieštaraudavo. Tiesą pasakius, nieko čia keisto, nes ir susitikdavo su kuo nors retai. Išskyrus, žinoma, darbe, ten, Jerfaloje, kur dirbo didelės elektronikos įmonės laiškininku. Jis išvežiodavo ir pristatydavo korespondenciją visiems inžinieriams, visoms sekretorėms, visiems viršininkams ir visiems kitiems, dirbantiems įmonėje. Tai vienintelis dalykas, kurį jis darė, nes, pavyzdžiui, išrūšiuoti laiškų jam nepatikėdavo. Tam buvo labiau kvalifikuotų asmenų, mokančių tai atlikti, sugebančių priimti svarbius sprendimus, tarkime, ar adresas nurodytas tiksliai.

Priimti sprendimą jis buvo visiškai netikęs. Gerai pagalvojus, jis apskritai retai kada turėjo savo nuomonę. Jei kokį retsykį tekdavo pažaisti su kitais vaikais ir jo paklausdavo, ką jis manąs, iš tiesų jis nieko ypatingo nemanydavo. Net ir pats visiškai atvirai savęs paklausęs, ką jis iš tikrųjų mano būtent tuo klausimu, negalėdavo nuoširdžiai atsakyti, kadangi tikrai neturėjo jokio kito noro, kaip tik būti drauge su kitais vaikais ir daryti taip, kaip jie nuspręs - trumpai tariant, įtikti. Jis tetroško vienintelio - kad jį pripažintų jo aplinkos žmonės. Jam buvo keturiasdešimt ketveri, bet šitai kol kas taip ir nenutiko.

Taigi klausimas: jei tas vienintelis noras kada nors išsipildytų, ar jis su savo poreikiais pakiltų kokiu laipteliu aukštyn, ar staiga sugebėtų apginti požiūrį į visokius dalykus? Gal tai nutinka savaime, kai tave pripažįsta žmogumi?

Jis pažvelgė į fasado kitoje Flemingo gatvės pusėje langus. Rudens tamsoje jaukiai šviečiančius, vaišingai kviečiančius, su gėlių vazonėliais ir užuolaidomis, šviestuvais dailiais gaubtais, Pietryčių Azijos vėduoklėmis ir kitomis puošmenomis. Kai kuriuose languose jau puikavosi Advento lempelės, kad dar aiškiau liudytų idilę. O už kiekvieno nušviesto lango gyveno laiminga šeima, laiminga pora ar bent jau laimingas žmogus. Tai buvo kuo puikiausiai matyti iš tos draugingos šviesos ir jaukaus įrėminimo.

Informacija

Autorius: Carin Gerhardsen
Leidėjas: Nordina
Išleidimo metai: 2014
Knygos puslapių skaičius: 336
Formatas: 11x18, minkšti viršeliai
ISBN ar kodas: 9786099551845

Pirkėjų atsiliepimai

Tik registruoti vartotojai gali rašyti apžvalgas. Kviečiame, prisijungti arba užsiregistruoti