Įdomiausios Lietuvos bažnyčios

Šis iliustruotas žinynas "Įdomiausios Lietuvos bažnyčios" supažindins Jus su daugiau nei 100 įdomiausių Lietuvos bažnyčių. Knygoje gausu interjero ir dailės kūrinių nuotraukų, kiekviena šventovė užfiksuota iš paukščio skrydžio - neįprasto eksterjero ir urbanistinės situacijos matymo kampo.

Nuo banguotos baroko plastikos, tiesių klasicizmo linijų iki neogotikos smailių daugelyje Lietuvos bažnyčių persipynė įvairūs architektūros stiliai. Mūsų šalyje priskaičiuojama apie 700 bažnyčių, tad kruopščiai atrinkome įdomiausias pagal hierarchinį, sakralinį, istorinį ir meninį aspektus. Tekstus knygai rengė savo srities profesionalai: menotyrininkai, sakralinės dailės specialistai, gerbiami akademinės bendruomenės nariai.

Knyga "Įdomiausios Lietuvos bažnyčios" - puiki dovana. Ji skirta ne tik meno mėgėjams, tikintiesiems, bet ir visiems besidomintiems gimtojo krašto kultūros paveldu, keliautojams.

Knygos "Įdomiausios Lietuvos bažnyčios" sudarytoja - keleto monografijų, keliolikos knygų ir daugybės mokslinių straipsnių autorė, bei bendraautorė žinoma menotyrininkė Laima Šinkūnaitė. 1982–1988 m. studijavo Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) I. Repino tapybos, skulptūros ir architektūros instituto Meno istorijos ir teorijos fakultete.

1990–1997 m. dėstė VDA Kauno dailės institute. 1997 m. apgynė humanitarinių mokslų srities dailėtyros krypties daktaro disertaciją tema „XVII a. Lietuvos portretas: kultūros, asmenybės ir jos atvaizdo santykis“. 1998–2000 m. VDA Kauno dailės instituto Humanitarinių mokslų katedros vedėja. 2000 m. VDA docentė. Nuo 2000 m. VDU Menų fakulteto docentė, nuo 2009 m. profesorė.

Nuo 1996 m. Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos Bažnytinio meno komisijų įkūrimo viena iš iniciatorių ir narė. Nuo 1999 m. Bažnytinio meno muziejaus (dab. Kauno arkivyskupijos muziejus) atkūrimo įkvėpėja ir mokslinė darbuotoja.

IŠTRAUKA

Keliaudami po Lietuvą, dažnai stabtelime prie bažnyčių – kas tiesiog pasigrožėti, o kas ištarti maldos žodį. Leidykla „Terra Publica“ ką tik išleido unikalią knygą „Įdomiausios Lietuvos bažnyčios“, kurioje – ne tik bažnyčių aprašymai, bet ir įspūdingos nuotraukos iš paukščio skrydžio. Tikriausiai pastebėjote, kad vienos bažnyčios kur kas įdomesnės ir turinčios ypatingą aurą? Pristatome kelias itin netradiciškas bažnyčias, kurias galite atrasti Lietuvoje.

Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Ant aukšto Kalvių ežero kranto stovinti klasicizmo stiliaus šventovė išsiskiria neįprasta forma – tai rotondinio plano bažnyčia su dviem keturkampiais mūriniais priestatais: prieangiu ir zakristija.

Prie zakristijos XIX a. antrojoje pusėje buvo pristatytas medinis priestatas. Iki mūsų dienų bažnyčia išlaikė pagrindines architektūros stiliaus savybes, išskyrus interjerą. Manoma, kad bažnyčios projekto autorius buvęs žymus architektas, o bažnyčios pastato prototipu pasirinktas Romos panteonas. Bažnyčios išorės sienų plokštumos iki kupolo ir priestatuose iki pastogės yra padengtos smulkiai sutrupintais rausvais lauko akmenimis.

Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

Vėlyvojo baroko stiliaus šventovės architektūra unikali – tai vienintelė trikampio plano mūrinė bažnyčia Lietuvoje. Jos planas artimas lygiašoniam trikampiui, prie kurio smailės XIX a. buvo pristatyta žemesnė zakristija.

Bažnyčios kairėje pusėje išlikusi barokinių formų sakykla, kurią vainikuoja apie Paskutinį Teismą trimituojančio angelo skulptūra. Prie šoninių sienų stovi dvi liaudies baroko formų klausyklos. Šventorius aptvertas mūrine tinkuota tvora su raudonų plytų stulpeliais (1872 m., perstatyta 1904 m.). Prie bažnyčios išlikusios senosios laidojimo vietos, tarp kurių – ir Panevėžiuko klebonų kun. Jono Savicko, kun. Ambraziejaus Peštoko, kun. Kazimiero Kazakevičiaus antkapiniai paminklai. Tikinčiuosius melstis kviečia 1639 m. Karaliaučiuje nuliedintas varpas, įkeltas į kuklią medinę atviro tipo varpinę.

Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (bernardinų) bažnyčia

Bernardinų šventovė yra viena seniausių ir įspūdingiausių Lietuvoje. Jos istorija ilga ir sudėtinga, išorės ir vidaus architektūroje sluoksniuojasi kelių šimtmečių tradicijos.

Renesanso ir baroko bruožų turinti gotikinė bažnyčia yra stačiakampio plano, halinė, trijų navų. Bažnyčios vidaus architektūros erdvė yra gotikinė. Šoninėse navose išlikę tinkliniai, žvaigždiniai ir krištoliniai skliautai. Čia išliko ir XVI a. gotikinė sienų tapyba, atrasta tik paskutiniais XX a. dešimtmečiais. Ji puošė daugelį bažnyčios vietų, tačiau šiuo metu atidengta ir sutvirtinta tik šiaurinės sienos tapyba. Šiaurinėje sienoje matomos ir užmūrytos smailiaarkės nišos – Lietuvoje retos ir niekur daugiau neišlikusios klausyklos, į kurias nuodėmklausiai patekdavo tiesiai iš vienuolyno koridoriaus.

Interjero įrangos ansamblį, suformuotą po paskutinės rekonstrukcijos XVIII a. antrojoje pusėje, sudarė vienuolika iš uosio ir ąžuolo pagamintų medinių vėlyvojo baroko stiliaus altorių, sakykla, stalės, klausyklos, suolai. Naujas altorių ansamblis pasižymėjo meninių formų ir ikonografijos vientisumu. Išskirtinis dekoro akcentas – puošnios drožybinės altorių glorijos. Altorių titulai ir vieta laikui bėgant kito, tačiau ikonografijoje atsispindi pagrindiniai bernardinų pamaldumo akcentai – Kristaus kančia, Švč. Mergelė Marija ir pranciškonų ordino šventieji.

***

Tai tik kelios bažnyčios, kurias galima laikyti vienomis įdomiausių. Leidėjai naujoje knygoje „Įdomiausios Lietuvos bažnyčios“ kruopščiai atrinko 111 išskirtinių bažnyčių (iš viso Lietuvoje bažnyčių suskaičiuojama apie 700!). Meno paveldas, išskirtinė architektūra, nuostabūs interjerai ir eksterjerai, unikalios nuotraukos iš paukščio skrydžio – visai tai vienoje krikščioniškuosius kultūros turtus atskleidžiančioje knygoje.