Hipertenzijos vadovas

„Džiaugiamės galėdami hipertenzijos ir su hipertenzija susijusių širdies ir kraujagyslių ligų gydytojams bei studentams pristatyti Europos Hipertenzijos Draugijos trečiąjį Hipertenzijos Vadovo leidimą. Kaip ir ankstesniuose leidimuose, pripažinti šios svarbios medicinos srities ekspertai išsamiai nagrinėja hipertenzijos epidemiologinius, patofiziologinius, diagnostinius ir gydymo aspektus. Tačiau šiame Vadovo leidime taip pat yra ir skyrių apie naujus hipertenzijos mokslo aspektus, kurie šiuo metu yra labai aktualūs arba dėl mechaninių, diagnostinių ir gydymo naujovių, kurias pateikia pagrindiniai ir klinikiniai tyrimai, arba dėl to, kad jų rezultatai yra šiek tiek nenuoseklūs ar net prieštaringi, todėl medikų bendruomenėje kyla skirtingų nuomonių.
Taip pat į šį Vadovą įtrauktos naujausios Europos Kardiologų Draugijos ir Europos Hipertenzijos Draugijos hipertenzijos gairės, kad skaitytojas, kuris mažiau domisi klinikinių tyrimų informacija ir aktualesnės aukšto kraujospūdžio valdymo rekomendacijos, galėtų gauti visą informaciją apie tai, kaip gydyti hipertenziją klinikinėje praktikoje.
Hipertenzija - tai šiuolaikinės medicinos sėkmės istorija. Nors trečiojo tūkstantmečio laikais daugeliui pacientų kraujospūdžio padidėjimo priežastys vis dar išlieka beveik tokios pat neaiškios, kaip ir prieš šimtmetį, bet mechaniniai tyrimai leido atrasti daugumą sistemos dalių, dalyvaujančių kardiovaskulinėje kontrolėje. Klinikiniai atsitiktinių imčių hipertenzijos tyrimai, dokumentuojantys teigiamą antihipertenzinio gydymo poveikį beveik visiems hipertenzijos fenotipams, padėjo skinti kelią įrodymais grįstai medicinai gerokai anksčiau, negu panašūs pasiekimai buvo gauti cukrinio diabeto ar dislipidemijos gydymo srityse. Vis dėlto lieka neišspręstos kelios svarbios problemos — visų pirma, kad, nepaisant daugybės veiksmingų vaistų ir vaistų derinių nuo hipertenzijos, kraujospūdžio kontrolė gydant ligą išlieka apgailėtinai prasta, ir todėl hipertenzija vis dar yra svarbiausia mirtingumo priežastis visame pasaulyje. Tai klinikinėje praktikoje lemia įvairios kliūtys gydymo veiksmingumui, pavyzdžiui, prastas gydymo režimo laikymasis ir terapinė inercija. Kaip matys skaitytojai, šioms problemoms Mūsų Vadove yra skiriamas itin didelis dėmesys ir dar daugiau nei ankstesniuose leidimuose nagrinėjami realaus gyvenimo hipertenzijos valdymo niuansai, hipertenzijos gydymo tęsimo optimizavimas bei ligonių stebėjimas.
Nuoširdžiai dėkojame skyrių autoriams už jų laiką ir pastangas, kuriuos jie skyrė šiai knygai, taip pat už jų indėlį moksliniam meistriškumui. Esame tikri, kad Vadovas Jums taps naudingu ir maloniu skaitiniu.“
Giuseppe Mancia, Guldo Grassi, Konstantinos P. Tsioufis, Anna F. Dominiczak, Enrico Agabiti-Rosei