Heraklis Nr. 4

Graikų pusdievis, vyriausio graikų dievo Dzeuso sūnus, legendų ir žygdarbių herojus Heraklis – tokį prototipą savo pirmajam romanui pasirinko lietuvių aktorius Marius Repšys. "Heraklis Nr. 4" - tai autobiografiniais motyvais paremtas pasakojimas apie pagrindinio herojaus bandymus išgyventi balansuojant ties sveiko proto ir depresijos riba.

Herakliui nieko nėra neįmanoma. Jo diena tiksi tiksliai lyg šveicariškas laikrodis – trys valandos sporto klube, penkios – už pianino klaviatūros, o viską įrėmina septynias dienas per savaitę trunkančios repeticijos. Miegą keičia trumpas kelių valandų poilsis ir tada viskas prasideda iš naujo… iki kol užsiveria baltos psichiatrinės ligoninės palatos durys.

Ši knyga – tai atviras pasakojimas apie akistatą su pasauliu ir, pirmiausia, su savimi. Čia atvirai ir be užuolankų pasakojami išgyvenimai, kuriems suteikta romano forma. Marius Repšys knygos puslapiuose pasakoja savo istoriją nuo mažens iki sėkmingos karjeros ir apdovanojimų scenoje. Ir visas laiko atkarpas vienija viena tema – emocinė, psichologinė ir dvasinė sveikata. Tai atvira išpažintis apie ligą ir norą gyventi.

Ne kiekviena nuotaikų kaita yra toks paprastas nekaltas dalykas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dažnai tai gali būti sunki psichikos liga. Ne visada begalinis užsispyrimas ir perfekcionizmas yra teigiamos žmogaus savybės. Mariaus Repšio debiutinis romanas kviečia pažinti ligą, moko su ja gyventi ir bando padėti.

Romano „Heraklis Nr. 4“ pagrindinio veikėjo vardas pasirinktas neatsitiktinai. Aktorius pasakoja, kad psichine liga sergantys žmonės vadovaujasi iškreiptu savęs ir pasaulio suvokimu. Jis pats teigia pasijutęs nenugalimu pusdieviu, tačiau, anot jo, būtent tai ir rodė jo silpnumą ir tai, kad jam nedelsiant reikia specialistų pagalbos.

Marius Repšys pasakoja knygą parašęs per pusantrų metų, būdamas giliausiame depresijos taške. Jis teigia, kad ši knyga skirta ir tiems, kurie susiduria su depresija ar kitomis psichikos ligomis, ir jų artimiesiems ir net tiems, kurie šiandien yra sveiki ir džiaugiasi gyvenimu. Pastarieji galbūt taps jautresni ir lengviau atpažins, kada šalia esančiam žmogui reikalinga pagalba.