Harmonijos pagrindai

Prisimindamas XVIII a. prancūzų kompozitoriaus ir teoretiko Jean-Philippe'o Rameau (laikomo klasikinės harmonijos mokslo pagrindėju) teiginį, kad „harmonija – tai daugiau nei vieno garso sutelktis, kuri ausiai yra maloni. Melodija – harmonijos įrodymas", autorius ragina skaitytoją nepamiršti, kad mokantis harmonijos labai svarbu analizuoti muzikinius kūrinius, domėtis ne tik jos formavimo principais, bet ir platesniu kontekstu: istoriniu, muzikos kūrinio formos raidos, melodikos tradicijų ir pan.

„Harmonijos pagrindai" – tai svarbiausių harmonijos žinių sąvadas, skirtas ne tik konservatorijų ir menų (muzikos) gimnazijų moksleiviams, aukštųjų muzikos mokyklų studentams, bet ir norintiems savarankiškai pažinti esminius tradicinius akordų jungimo principus, išmokti juos taikyti harmonizuojant melodiją. Čia glaustai pateikiami mokyklinės harmonijos pagrindai, pradedant akordų sudarymu, jungimu ir baigiant enharmoninėmis moduliacijomis, neakordiniais garsais. Mokymosi temos išdėstytos tokia tvarka, kokia įprastai yra mokoma harmonijos pamokose II–IV gimnazijos klasėse (metų kursui skiriamas vienas skyrius).

Mokomoji knyga „Harmonijos pagrindai" skirta pasirengti baigiamajam muzikologijos egzaminui ir bus naudinga visiems, besimokantiems harmonijos ir besidomintiems ja.