Hanija, šviesos riterė

Italų rašytojos Silvana De Mari knyga „Hanija, šviesos riterė“ – tai pasakojimas apie prakeiktą vaiką, – mergaitę, kuriai lemta gyventi medžiojamai ir tuo pačiu jaučiant, jog kažkas ja rūpinasi. 


Knyga „Hanija, šviesos riterė“ – tai pirmoji trilogijos apie Haniją dalis, kuri pradeda pasakojimą apie princesę Hakseną ir jos dukterį – Haniją.


Tamsybių Valdovas nusprendžia prakeikti žmoniją ir pasirenka Hakseną – ji turės pagimdyti Valdovo įpėdinį, kuris pražudys pasaulį. Haksena buvo auklėjama pagal visus riterystės principus, ji kilni ir ryžtinga, tačiau dabar jai teks rinktis – karalystė ar duktė? Negana to, Haksena suvokia, kad vaiko nužudymas tikrai neišgelbės karalystės, net jei tas nužudytas vaikas bus paties blogio – Tamsos Valdovo – duktė.


Kad apsaugotų Haniją, Haksena turi išvykti kuo toliau. Tiesą pasakius, Hanija yra išskirtinis vaikas, turintis tokių galių, kurios neprieinamos jokiam žmogui, tačiau vis tiek ji – blogio dukra. Mergaitė supranta, kad ji kitokia, todėl pati skleidžia pyktį bei panieką. Hakseną ir Haniją persekioja daugybė medžiotojų, kurie trokšta Tamsos Valdovo įpėdinės mirties. Tačiau vieną karį jos turi savo pusėje. Ar užteks Hanijai drąsiosios mamos ir ją įsimylėjusio riterio pagalbos? Ar Hanija iš tiesų atėjo tik tam, kad pražudytų pasaulį?


Šviesos Riteris niekada nesustoja. Šviesos Riteris niekada nepasiduoda, net ir tada, kai jį sukausto baimė, net ir tada, kai jaučiasi nugalėtas ar apimtas nevilties. Šviesos Riteris niekada nepasiduoda. Jis tęsia kovą ir kovoja iki galo, ir tol, kol Šviesos Riteris gyvas, tol, kol gyvas nors vienas teisuolis, pasaulis bus išgelbėtas.


Silvana De Mari (g. 1953 m.) – italų rašytoja, psichoterapeutė ir gydytoja. Yra dirbusi chirurge Italijoje ir Etiopijoje, vėliau įkūrė savo psichoterapijos kabinetą Turine, Italijoje. Labiausiai pasaulyje žinoma jos trečioji knyga vaikams „Paskutinis elfas“, kuri buvo išversta į 18 kalbų ir pasirodė 23 šalyse. Tai buvo pirmoji jos knyga, išversta į anglų kalbą, ji pelnė daugybę apdovanojimų, tarp jų Italijos H. K. Anderseno premiją (2004) ir „Bancarellino“ premiją (2005). Vėliau pasirodžiusi serija „Paskutinis orkas“ taip pat sulaukė skaitytojų ir kritikų įvertinimo.


Iš italų kalbos vertė Toma Gudelytė