Gyvenimo menas

Knygos „Gyvenimo menas“ autorius Dietrichas von Hildebrandas – vienas garsiausių XX a. filosofų ir teologų. Jo kartu su žmona Alice von Hildebrand parašytą knygą galima pavadinti tikru moralinio gyvenimo vadovu. Ją sudaro aštuonios esė apie dorybines laikysenas, kurios yra būtinos siekiant laimės ir bendrojo gėrio.

Katalikų Bažnyčios Katekizmas moko: „Dorybė yra pastovus ir tvirtas polinkis daryti gera. Ji leidžia žmogui ne tik daryti gerus darbus, bet ir atskleisti geriausia, ką pats turi.“ KBK nurodo keturias pagrindines dorybes – tai protingumas, teisingumas, tvirtumas ir susivaldymas. Apie jas buriasi visos kitos.

Garsių filosofų pora kalba apie pamatines dorybines laikysenas – tai pagarba, ištikimybė, atsakingumas, tiesos meilė, gerumas, bendrystė ir viltis. Nenusižengsime tiesai sakydami, kad jos taip pat vadintinos pagrindinėmis dorybėmis, nes tiek dorybinės laikysenos, tiek pagrindinės dorybės yra „tvirtos nuostatos, tvarūs polinkiai, pastovios proto ir valios tobulumo apraiškos, rikiuojančios mūsų veiksmus ir valdančios mūsų elgesį“ (KBK). Tiek vienos, tiek kitos atskleidžia dorovinio grožio pasaulį, Viešpaties šlovę savo kūrinyje. Itin gražiai tokį teisėtą pliuralizmą dorybių mokymo srityje nusako Bažnyčios mokytojo šv. Pranciškaus Salezo ištarmė: „Iš tų pačių žiedų galima supinti skirtingus vainikus, ir kiekvienas bus saviškai gražus.“