Gyvenimo laikrodžio dūžiai

Berniukų gimnazijoje pasklido gandas, kad yra tokia aštuntokė Olga Kronina, kuri vis dar žaidžia su lėlėm, kai jos amžiaus mergaitės jau leidžiasi pabučiuojamos… Su seneliu auganti Olga – pagrindinė romano „Gyvenimo laikrodžio dūžiai“ veikėja. Ją likimas nubloškia į mažą Gubiankos miestelį, kur gyvena jos dėdė Andrejus. Čia ji atsiduria dėmesio centre…

Šiame pasakojime apie vargšų ir stiprių žmonių likimus dominuoja pagrindinė veikėja – merginas, nesuvaržyta prietarų, veržli ir pasitikinti savimi. Taip, paauglystėje, kai visos merginos jau išgyveno pirmąją meilę, Olga žaidė lėlėmis. Tačiau žaidimas ją išmokė įsijausti į bet kokį vaidmenį ir išnarplioti subtilią žmonių elgsenos mįslę.

Merginos dėdė Andriejus išgyvena sunkų gyvenimo etapą – neseniai tragiškai žuvo jo besilaukianti žmona. Negalėdamas atsigauti po šio įvykio, jis tampa apatiškas ir uždaras. Senelis siunčia Olgą į Gubianką, kad ši palaikytų savo artimą ir praskaidrintų jo dienas. Juk geriausia padėka už sotų ir nerūpestingą gyvenimą sostinėje – pagalba kitam, kai jos reikia.

Taip Olga išvyksta vasaros atostogų į mažą miestelį. Jos atvykimas sutrikdo miestelio kasdienybę ir sugriauna nusistovėjusią rutiną. Ji kuria spektaklius, į kuriuos įtraukia gyvus herojus, dėl jos galvas pameta ir suaugę vyrai. Tačiau netikėtai ši intelektuali ir gracinga sostinės abiturientė nejučia įsimyli…

Knygos „Gyvenimo laikrodžio dūžiai“ autorė – rašytoja, dramaturgė ir prodiuserė Alma Čepienė. Moteris sako, kad yra kilusi iš inteligentų šeimos, todėl siekia meilę vaizduoti kaip ypač intymų ir subtilų jausmą, neperžengiantį vulgarumo ribų. Būdama penkerių, ji kartu su šeima buvo ištremta į Jakutiją. Ten, beveik Šiaurės ašigalyje, ji praleido septynis metus, gyvendama saloje prie pat Lenos žiočių ir Laptevų jūros. Į Lietuvą rašytoja sugrįžo būdama dvidešimties, tačiau iki šiol jaučia ypatingus jausmus Rusijos gamtai ir žmonėms. Todėl „Gyvenimo laikrodžio dūžiai“ skaitytojus nukelia į šią šalį ir kviečia iš arčiau susipažinti su šios šalies kultūra.

Autorė yra sukūrusi dramą „Olga Kronina“(2002), jos plunksnai priklauso romanai „Taip, madam… Ne, madam“ (2006), „Moterų vergas“ (2007) bei „Tėvo lopšinė“ (2012). Alma Čepienė buvo pakviesta prodiusuoti Audriaus Juzėno filmą „Getas“ (2006). Ji teigia, kad daug jos knygų veikėjų yra realūs, dabar gyvenantys asmenys. Skiriasi tik jų gyvenamoji vieta ir likimas – autorė siekia tik atvaizduoti išorinius bruožus ir charakterio savybes. „Mano kūrinių prototipais gali tapti bet kuris šalia esantis žmogus“, – sako Alma Čepienė.