Gyvenimo dainos

1935-ųjų spalis... Devyniolikmetė Edita gyvena sulig viena diena, dainuodama gatvėse ir namų kiemuose. Vieną popietę nusigauna iki gražiųjų kvartalų, kur jos dainavimo ypač įdėmiai klausosi elegantiškas vyras ir, pasinaudojęs proga, prisistato Editai... Taip įvyksta legendomis apipintas susitikimas su Luji Leplė (Louis Leplé), žmogumi, kuris suteikia progą Editai debiutuoti kabarete Le Gerny’s, išgalvoja pirmąjį jos sceninį vardą La M?me Piaf – Mergiūkštė Piaf.

Bet išklausykite tolesnį pasakojimą iš pačios Editos lūpų...

"Gyvenimo dainos. Au bal de la chance" - vienintelė autobiografinė Editos Piaf (Édith Piaf) knyga, pirmą kartą išleista dainininkei dar esant gyvai 1958 metais Ženevoje. Knyga parengta bendradarbiaujant su žurnalistu Luji Renė Dovenu (Louis–René Dauven), pratarmę jai parašė legendinis dramaturgas Žanas Kokto (Jean Cocteau).
"Gyvenimo dainos. Au bal de la chance" - tai gyvas pasaulinio garso atlikėjos portretas jos pačios akimis: pirmosios dainos gatvėse, debiutas garsiame kabarete, jos gyvenimą lydėję vyrai...
"Gyvenimo dainos. Au bal de la chance" - tai autentiška knyga, pradėjusi kurti Editos Piaf gyvenimo legendą.

Piaf – ta mažoji gaidžio svorio čempionė – liguista švaistūnė. Ji netaupo nei savo jėgų, nei uždarbio. Tokia revoliucinga, tokia geniali, ji tarsi bėga link prarajos... Ji nori viską apglėbti. Ir apglėbia. Nepaisydama senų atsargumo įstatymų, kurių privalu laikytis scenos žvaigždei.

Iš prancūzų k. vertė Jūratė Karazijaitė