Gyvenimas, meilė, juokas

Knygoje „Gyvenimas, meilė, juokas“ vienas žinomiausių XX amžiaus filosofų ir dvasinių mokytojų Osho atskleidžia, kaip humoras ir išmintis pagerina mūsų gyvenimus.

Knyga „Gyvenimas, meilė, juokas“ – tai apmąstymų, reflekcijų rinkinys. Padrąsinančios ir meilės kupinos Osho istorijos yra kur kas veiksmingesnės nei įprasti pasakojimai sielai. Šioje knygoje sukuriamas naujas žanrinis tekstas, apnuoginantis banalybes ir klišes, kurias dažnai girdime. Knygoje „Gyvenimas meilė, juokas“ kalbama šio laimečio kalba, o turinys atitinka tikrovę, kurioje kasdien gyvename. Osho pasakoja apie pramogas ir įkvėpimą, senovines Zen istorijas ir šiuolaikinius juokelius. Visa tai gali padėti atrasti meilę, juoką, o svarbiausia – laimę.

Osho visuomet meta iššūkį skaitytojui – analizuoti, tyrinėti ir išsilaisvinti iš sąlyginio tikėjimo sistemų ir prietarų, ribojančių žmogaus galimybes džiaugtis gyvenimu ir visomis jo teikiamomis galimybėmis. Net ir po Osho mirties jo mokymas sklinda ir pasiekia įvairaus amžiaus, įvairių socialinių padėčių žmones visame pasaulyje.

Knygoje „Gyvenimas, meilė, juokas“ jis taip pat kritikuoja šiuolaikinę visuomenę, kalba apie dalykus, kuriuos reiktų pakeisti, kad žmogus jaustųsi gyvas, laimingas, reikalingas. Osho kalbėjimo ir rašymo stilius – autentiškas, su aštraus humoro gaidelėmis, dažnai kritiškas ir tiesmukas.

„Gyvenimo prasmę turime sukurti mes patys. Gyvenimo prasmė nėra duodama. Bet duodama laisvė, duodamas kūrybiškumas, duodamas pats gyvenimas, taigi turite viską, ko reikia, kad galėtumėte sukurti gyvenimo prasmę.“

Osho (tikr. Rajneesh Chandra Mohan Jain, 1931–1990 m.) – Indijos dvasinis mokytojas, Osho meditacinio judėjimo kūrėjas. Osho gimė Indijoje smulkaus audinių pirklio šeimoje. Pirmus septynerius savo gyvenimo metus jis praleido pas senelius, kurie suteikė jam visišką veiksmų laisvę ir palaikė ankstyvus gyvenimo prasmės ieškojimus. Baigė Saugaro universiteto filosofijos fakultetą. Jis laimėjo aukso medalį Indijos debatų konkurse ir tapo Indijos čempionu. Osho dėstė Raipuro Sanskrito koledže, tapo Džabalpuro universiteto filosofijos profesoriumi. Tačiau šias pareigas paliko ir atsidavė šiuolaikinio žmogaus meditacijos menui. Apvažiavo visą Indiją kaip mokytojas, vedė meditacines stovyklas. Vėliau įkūrė ašramą, vedė mokymus hindi, po to anglų kalbomis, mokė meditacijos.

Vis dėlto Osho mokymas ir jis pats vertinami nevienareikšmiškai.

IŠTRAUKA

Nei pradžios, nei pabaigos

Žmonės manęs klausia: „Kodėl gyvenimas toks paslaptingas?“ Kodėl manote, kad aš tai žinau? Tiesiog taip yra! Paprasčiausiai tai yra faktas, apie teorijas aš nekalbu. Aš neskelbiu teorijos, kad gyvenimas paslaptingas. Taip yra. Medžiai žali. Paklausite kodėl. Medžiai žali todėl, kad jie žali. Ir nereikia klausti kodėl. Jeigu paklaustumėte, kodėl gyvenimas toks paslaptingas, ir jeigu gautumėte atsakymą, gyvenimas paslaptingas nebebūtų. Kai atsiranda atsakymas į šį „kodėl“, gyvenimo paslapties nelieka. Gyvenimas yra paslaptis, nes jam netinka joks klausimas „kodėl“.

Girdėjau tokią istoriją.

Mula Nasrudinas vienam iš savo mokinių pasakė, kad gyvenimas yra lyg moteris. Nustebau ir įsiklausiau, ką jis kalba. Mula Nasrudinas tarė: „Jeigu vyras sako, kad supranta moterį, vadinasi, jis pagyrūnas. Jeigu vyrui atrodo, kad supranta moterį, jis yra lengvatikis. Jeigu vyras nori suprasti moterį, vadinasi, jis yra kupinas ilgesio. Kita vertus, vyras, kuris nesako, kad supranta moterį, kuriam neatrodo, kad jis ją supranta, kuris netgi nenori jos suprasti – ją iš tikrųjų supranta!“

Toks yra ir gyvenimas – kaip moteris. Pabandykite suprasti gyvenimą ir baisiausiai sutriksite. Pamirškite tokį supratimą. Tiesiog gyvenkite ir tada gyvenimą suprasite. Šis supratimas nebus intelektualus, jis nebus teorinis – jis bus absoliutus. Supratimas nebus verbalinis, jis bus be žodžių. Tokia yra prasmė teiginio, kad gyvenimas – paslaptis. Gyvenimą galima nugyventi, bet įminti jo paslaptį – ne.

Galite sužinoti, kas yra gyvenimas, bet negalite to pasakyti. Tokia yra paslapties prasmė. Kai sakome, kad gyvenimas yra paslaptis, drauge pasakome, kad gyvenimas nėra problema. Problemą galima išspręsti, o paslapties – ne. Paslaptis neišsprendžiama. Tai yra gerai, kad gyvenimo paslapties išspręsti neįmanoma, nes jeigu ją išspręstumėte, kas būtų toliau? Pamąstykite apie tai. Jeigu kas nors ateitų ir paaiškintų jums, kas yra gyvenimas, ką toliau darytumėte? Tada jums nieko nebeliktų – tik nusižudyti. Net ir tai atrodytų beprasmiška.

Gyvenimas yra paslaptis. Kuo geriau pažįstate gyvenimą, tuo jis darosi gražesnis. Ateina akimirka, kai imate gyventi iš tikrųjų, pradedate tekėti su gyvenimo srove. Tarp jūsų ir gyvenimo užsimezga orgazmiškas ryšys, tačiau jūs negalite suprasti, kas tai yra iš tikrųjų. Toks yra gyvenimo grožis ir jo neišmatuojama gelmė.

Žinoma, gyvenimas neturi nei pradžios, nei pabaigos. Argi gali gyvenimas turėti pradžią ir pabaigą? Pradžia reiškia, kad kas nors atsiranda iš niekur, o pabaiga reiškia, kad kas nors dingsta į niekur. Todėl gyvenimas yra dar didesnė paslaptis. Kai sakome, kad gyvenimas neturi pradžios, turime galvoje, kad jis visada buvo čia. Kokia gali būti pradžia? Ar galite nubrėžti liniją, nuo kurios pradžios prasidėjo gyvybė, kaip kad daro krikščionių teologai? Jie sako, esą gyvybė žemėje prasidėjo vieną pirmadienį ir tai įvyko keturi tūkstančiai metų prieš Kristų. Sakoma, kad buvo rytas. Bet kaipgi galima pasakyti, kad tada buvo pirmadienis, jeigu prieš tai nebuvo sekmadienio? Ir kaip galima tvirtinti, kad tai įvyko ryte, jeigu pirmiau nebuvo nakties? Pamąstykite apie tai.

Negalite nubrėžti linijos, rodančios gyvybės pradžią, – tai būtų kvaila. Juk kažkas turėjo būti anksčiau, negu atsirado linija. Kad nubrėžtumėte liniją, reikia, kad būtų du taškai. Jeigu taškas vienas, linijos nubrėžti neįmanoma. Tvorą aplink savo namą galite apsitverti tik tada, jei šalia stovi kaimyno namas. Jeigu nėra kaimynų, jeigu už jūsų tvoros nieko nėra, jūsų tvora bus niekas. Ar ji galės egzistuoti? Kas nors turi būti už tvoros, kad ją palaikytų.

Jeigu gyvenimas prasidėjo vieną pirmadienį, pirmiau turėjo būti sekmadienis. Antraip pirmadienis subyrės, prasmegs ir dings. Lygiai taip pat negali būti jokios pabaigos. Gyvenimas yra, gyvenimas tiesiog yra. Jis buvo ir bus. Gyvenimas yra amžinybė.

Negalvokite apie gyvenimo pradžią ar pabaigą, nes tada išleisite iš akių patį gyvenimą. Laikas, kurį praleidžiate mąstydami apie gyvenimo pradžią ir pabaigą, yra iššvaistytas laikas. Išnaudokite tą laiką, tą erdvę ir energiją, kad galėtumėte gyventi.