Gyvenimas kaip žaidimas šachmatais

Ką daryti, kaip žaidime tau nebėra lygių? Būk laimėtojas ir gyvenime!

Didmeistris ir daugkartinis pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas knygoje "Gyvenimas kaip žaidimas šachmatais" dalijasi veiksmingiausių strategijų, kurių jį išmokė vienas intelektualiausių pasaulio žaidimų, paslaptimis.

Išmoktos pamokos išugdė strateginius ir emocinius gebėjimus valdyti sudėtingiausius gyvenimo iššūkius ir, įveikus didžiulį pasipriešinimą, pasiekti sėkmę.

Iš rusų kalbos vertė Laima Račienė

PRATARMĖ

SĖKMĖS PASLAPTIS

Šachmatai atėjo į mano gyvenimą dar vaikystėje. Būdamas kylanti Sovietų Sąjungos žvaigždė, tikrąja šio žodžio prasme, pamišęs dėl šachmatų, aš nuo ankstyvos jaunystės pripratau prie interviu ir viešų pasirodymų. Išskyrus retus klausimus apie pomėgius, pirmieji mano interviu buvo skirti mano šachmatininko karjerai. Būdamas 22 metų, 1985 metų rudenį, aš tapau jauniausiu šachmatų istorijoje pasaulio čempionu, ir nuo to laiko man pateikiami klausimai iš esmės pasikeitė. Žmonės panoro sužinoti ne tik apie žaistas partijas ir turnyrus, bet ir tai, kaip aš pasiekiau tokios sėkmės. Kaip man pavyksta dirbti tokiu įtemptu ritmu? Kiek ėjimų į priekį aš numatau padėtį? Kas vyksta mano galvoje žaidžiant? Ar aš turiu fotografinę atmintį? Ką valgau? Ką vakare veikiu prieš miegą? Žodžiu, kur slypi mano sėkmės paslaptis?

Gana greitai aš supratau, kad mano atsakymai nuvilia žmones. Atkakliai dirbti mane išmokė mama. Numatytų ėjimų skaičius priklausė nuo konkrečios padėties. Žaisdamas šachmatais, aš prisimindavau pasirengimą namuose ir stengdavausi numatyti variantus. Mano atmintis buvo labai gera, bet ne fotografinė. Prieš žaisdamas partiją, aš paprastai sočiai papietaudavau - tais tolimais metais labai mėgau barščius ir balandėlius su vynuogių lapais, paskui perėjau prie žlėgtainių. Vakare, prieš eidamas miegoti, aš, kaip ir visi, valydavau dantis. Trumpai tariant, nieko nepaprasto nedariau.

Beje, iš čempiono, garsaus mokslininko arba žymaus rašytojo visi trokšta išgirsti konkretų metodą, universalų receptą, garantuojantį sėkmę. Tačiau universalaus recepto nėra ir negali būti! Žmonės, užduodantys tokius klausimus, pamiršta, kad kiekvienas žmogus yra vienintelis savo rūšies ir nepakartojama asmenybė, milijoninės kaitos vaisius, nuo DNR molekulės iki... šios knygos skaitytojo. Ir kiekvienas jų sukuria savo asmeninį sprendimų priėmimo algoritmą. Svarbiausia rasti tą individualų algoritmą, įvertinti jo efektyvumą, patobulinti ir kuo geriausiai panaudoti.

Šioje knygoje pasakojama, kaip buvo kuriama mano sprendimų priėmimo formulė, kaip aš įsivaizdavau šį procesą jaunystėje ir kaip aš dabar jį vertinu iš pragyventų metų aukštumos. Knygos puslapiuose jūs susitiksite ir su daugeliu žmonių, vienaip ar kitaip turėjusių įtakos mano vystymuisi, - nuo nenuspėjamo Aleksandro Aliochino, mano pirmojo šachmatų dievaičio, iki monumentalaus Vinstono Čerčilio, į kurio veikalus aš nuolat kreipiuosi ir šiandien.

Tikiuosi, kad šie ir kiti pavyzdžiai gali jums padėti suprasti ir patobulinti savo sprendimų priėmimo algoritmą. Ši užduotis pareikalaus iš jūsų maksimalaus sąžiningumo įvertinti savo gebėjimus, charakterį ir mokėjimą įgyvendinti savo kūrybinį potencialą. Knygoje jūs nerasite gatavų receptų ir banalių patarimų. Tai knyga apie savęs pažinimą ir gyvenimiškus išbandymus, apie tai, kaip išmokti sau kelti rimtus tikslus ir priimti atsakingus sprendimus.

Tokios knygos idėja mane seniai užvaldė, tada, kai aš supratau, jog, užuot ieškojus išradingų atsakymų į tokį klausimą: "Kas vyksta jūsų galvoje?", kur kas įdomiau būtų pačiam pabandyti rimtai išsiaiškinti, kodėl taip yra.

Mano interesai visada buvo platesni negu 64 šachmatų lentos langeliai. Nesvarbu, ką aš darydavau, aš visada stengdavausi išsiaiškinti tikrąsias puikių sėkmių ir apmaudžių nesėkmių priežastis.

Ypač tai buvo susiję, žinoma, su pasaulio pirmenybių mačais, kur susitikdavo ne tik garsiausi epochos šachmatininkai, ginę savo koncepcijas, bet ir įvairios svarbiausio tikslo - pergalės - pasiekimo strategijos. Bėgant metams aš kaskart jaučiau vis didesnį poreikį išdėstyti savo pastebėjimus ir mintis popieriuje. Tačiau profesionalaus šachmatininko gyvenimas su jo griežtu dvikovų, turnyrų ir treniruočių grafiku nepalikdavo laiko filosofinei savianalizei (skirtingai nuo grynai šachmatinės analizės). Ir tik 2005 metų kovo mėnesį, palikęs didžiuosius šachmatus, aš pagaliau galėjau apžvelgti nueitą kelią, apmąstyti sukauptą patirtį ir ja pasidalinti su skaitytoju.

įgyvendinti šį projektą padėjo ir paskaitų skaitymas. 2004 metais Eduardas Eilazianas man padėjo suformuluoti pagrindinę naujo paskaitų ciklo koncepciją, ir kai kurios jo mintys jose atsispindėjo. Įvairios verslo konferencijos, korporaciniai pasitarimai ir seminarai, kuriuose kalba garsūs žmonės, sugebantys papasakoti apie kūrybinius ieškojimus ir strategines vizijas, dabar populiarūs visame pasaulyje. Didelė dalis mano paskaitų medžiagos panaudota šioje knygoje. Joje, aš tikiuosi, man pavyko patenkinti plačiausios auditorijos domėjimąsi šachmatų žaidimu ir jo veikėjais. Aš bandžiau sutelkti savo patirtį į problemas, dabar labiausiai jaudinančias žmones ir ypač tuos, kurie yra užsibrėžę didelius tikslus bei nori pasiekti sėkmę.

JŪSŲ GEBĖJIMŲ ŽEMĖLAPIS

Geriausią dovaną gimimo dienos proga aš gavau, kai man sukako šešeri metai. Rytą prabudęs, aš pamačiau prie lovos didžiulį gaublį. Ir netgi patryniau akis, netikėdamas, kad jis tikras! Aš jau tada domėjausi geografija, mėgdavau žiūrinėti žemėlapius, o labiausiai - klausyti pasakojimų apie Marko Polo, Kolumbo ir Magelano keliones. Viskas prasidėjo nuo to, kai tėvas man perskaitė Cveigo "Magelaną". Nuo tada mūsų mėgstamiausiu žaidimu tapo keliavimas gaubliu garsiausių plaukiotojų jūromis maršrutais.

Greitai aš jau žinojau daugumos šalių sostines, jų gyventojų skaičių, teritorijos plotą ir daugybę kitų įdomių duomenų. Tikros pirmųjų keliautojų istorijos mane užburdavo labiau negu kokios nors pasakos. Nors tėvas neakcentuodavo siaubingų nesėkmių ir nepriteklių, tais laikais susijusių su plaukiojimu jūromis, aš supratau, kad, norint leistis į tokią kelionę, reikia būti neįtikėtinai drąsiam. Šios istorijos pažadino manyje pirmojo atradėjo dvasią. Aš visada norėjau atrasti naujus kelius, net jeigu, kaip vaikystėje, tai būdavo tik naujas maršrutas grįžti į namus. Visą savo šachmatų karjerą aš siekiau nepatirtų išbandymų, mesdamas iššūkį visų priimtiems stereotipams.

Didžiųjų geografinių atradimų laikai prabėgo, bet visada gyvenime atsiranda vietos naujiems tyrinėjimams ir dideliems atradimams. Nagrinėdami "asmeninių gebėjimų žemėlapį", mes kartu praplečiame savo galimybių ribas. Mes galime padėti ir kitiems, pavyzdžiui, padovanodami vaikui gimimo dienos proga gaublį (arba jo elektroninę versiją).

Tokį "žemėlapį" labai svarbu turėti kiekvienam, ir aš tikiuosi, kad mano patirtis ir mano stebėjimai jums padės jį sudaryti. Tik nesistenkite daryti bendrų schemų, tinkančių kiekvienam žmogui. Iš to nebus nieko gero. Parodykite savo individualybę, leiskite jai atsiskleisti, leiskite sau galvoti savarankiškai - tik tada jūs galėsite patikėti savimi.

Taip pat yra ir žaidžiant šachmatais: vos tik išmokę jais žaisti, jūs darote akivaizdžius ėjimus, leidžiamus taisyklių, bet ilgainiui pradedate galvoti savarankiškai, vadovaudamiesi savo idėjomis, skiriančiomis jus nuo kiekvieno žaidėjo. Tai vadinama "šachmatininko stiliumi".

Mes negalime laisvai pasirinkti savo stiliaus. Tai nėra universali programa, kurią galima įdėti į kompiuterį ir panaudoti darbe. Kiekvienam reikia savarankiškai aiškintis, kas geriausiai tinka asmeniškai jam, o tik paskui plėtoti ir tobulinti savo stilių. Ko jums trūksta? Kokios jūsų stipriosios pusės? Kokių išbandymų mes stengigiamės išvengti ir kodėl? Štai ko turėjo manęs klausti interviu ėmę žurnalistai! Tik suvokdami savo asmenines sprendimų priėmimo procedūras mes galime visapusiškai panaudoti įgimtus gebėjimus. Sėkmės formulę galima išvesti tik padedant mūsų asmeninių sprendimų analizei. Negalima išmokyti žmogaus siekti tiesos - jis turi pats išmokti tai daryti.

Asmeninės programos sudarymas padeda mums priimti geriausius sprendimus, daugiau pasitikėti savo intuicija, drąsiau įveikti kliūtis ir tikėti, kad mes tapsime stipresni nepriklausomai nuo kovos baigties. Paslaptis ta, kad kiekvienas mūsų einame į sėkmę savo keliu.