Gydytojas. Avicenos mokinys

Romanas „Gydytojas. Avicenos mokinys“ – istorija apie anglų berniuką, kuris gūdžiais viduramžiais trokšta tapti gydytoju, o atkakliai siekdamas savo svajonės išsipildymo nepabūgsta leistis į tolimą kelią paslaptingosios Persijos link.

Robas Koulas buvo vos devynerių, kai prie ligonio lovos pirmą kartą rankomis pajuto šaltą mirties dvelksmą. Motinos mirtis padėjo berniukui suprasti savo pašaukimą – jis turi neeilinį gebėjimą pajusti besiartinančią mirtį ir privalo išnaudoti jį gydydamas žmones. Tačiau XI a. Anglija – tamsybėse skendinti šalis, civilizacijos paribys. Pagrindinė medicininė praktika čia – šarlatanizmas, kraujo nuleidimas ir netikri vaistai, veikiantys placebo principu.

Mirus ir tėvui, neturėdamas kito pasirinkimo, Robas tampa barzdaskučio pameistriu ir leidžiasi su juo į kelionę po vikingų siaubiamą kraštą. Bendrakeleivis tegali jį išmokyti pačių paprasčiausių dalykų – atlikti nesudėtingas operacijas bei gydyti lengvus negalavimus. Robas jaučia, kad tai per menkai padeda žmonėms, jį kamuoja bejėgiškumo jausmas. Vieną dieną sutiktas žydas papasakoja jam apie tolimąją Persiją ir ten nepaprastą medicinos akademiją ir stebuklingo medicinos meno ten mokantį Aviceną.

Robo širdyje užgimsta troškimas tapti šio didžio gydytojo mokiniu. Tačiau prieš jį – ilga ir pavojinga kelionė per visą tamsoje skendinčią, barbarišką Europą, be to įtampa tarp krikščionių ir musulmonų pasiekia epogėjų. Jaunuolis žino, kad Avicenos akademija nepriima krikščionių, o gimtojoje Europoje niekas nepasitiki iš saracėnų įgytomis medicinos žiniomis. Kaip Robas susitvarkys su jį ištikusiais išbandymais ir kamuojančiais žmogiškais jausmais?

„Gydytojas. Avicenos mokinys“ – tai pasakojimas apie viduramžių Anglijos rūką, senosios Persijos prabangą ir dykumos karštį. Noah Gordon skaitytojui pateikia platų kultūrinį kontekstą, padeda pažinti musulmonų kultūrą jos klestėjimo metu. Susidūrus žemynams susitinka skirtingos kultūros, skirtingų žmonių svajonės bei jų likimai - taip prasideda įtraukiantys nuotykiai ir užgimsta jausmai: meilė ir ištikimybė, draugystė ir išdavystė, užsispyrimas siekiant užsibrėžto tikslo, žinių troškimas ir nemokšiškumas bei prietarai, pasišventimas savo darbui ir rūpinimasis šeima...

„Kai ėmiausi rašyti „Gydytoją“ pasaulį dalijo įtampa tarp skirtingų didžiųjų pasaulio religinių kultūrų. Vis dar buvo gyva katalikų ir protestanto karo Airijoje atmintis, taip pat įtampa tarp sunitų ir šiitų islamo pasaulyje, tarp žydų ir musulmonų – Vidurio rytuose. Krikščionių ir musulmonų konflikto, įžiebusio Kryžiaus žygius, istorija tapo fonu trijų medicinos studentų – krikščionio, musulmono ir žydo – bičiulystei. Tai priminimas, kiek mažai svarbių pamokų mes išmokome nuo viduramžių“, – pasakoja knygos autorius Noah Gordon.

Romano „Gydytojas. Avicenos mokinys“ ekranizacijos istorija – ne mažiau intriguojantis ir painus detektyvas. Teisės kurti filmą pagal šią knygą buvo parduotos iškart po jos pasirodymo 1987 m., tačiau planai taip ir nebuvo įgyvendinti. Tik 2012 m. vokiečių prodiuseriai įtikino knygos autorių Noah Gordon pamėginti dar kartą ir perduoti teises į filmą jiems. Jis buvo skeptiškas, bet galiausiai sutiko – tiesa, išsakęs gausybę pastabų, kaip turės atrodyti juosta. Joje turėjo atsispindėti romano daugiasluoksniškumas, religinės tolerancijos ir konflikto temos, o pagrindine kalba buvo pasirinkta anglų. Scenarijus buvo perrašytas 17 kartų, tačiau pasirodęs filmas susilaukė didelio populiarumo Vokietijoje.