Gydančioji žolelių galia. Senovinių receptų knyga

Šiame chemijos amžiuje, kai dominuoja sintetiniai vaistai, žmonės vis dažniau ima atsigręžti į gamtą. Gydymas vaistažolėmis vėl populiarus. Knygoje "Gydančioji žolelių galia. Senovinių receptų knyga" atskleidžiama kone kiekviename augalėlyje slypinti gydančioji galia, pateikiama receptų, kaip išsigydyti vienokią ar kitokią mus kamuojančią ligą.



Knygoje "Gydančioji žolelių galia. Senovinių receptų knyga" rašoma, kaip vaistiniais augalais galima išgydyti pačias įvairiausias ligas, netgi tokias sunkias, kaip vėžį, bronchinę astmą, cukrinį diabetą, psoriazę. Pateikiama organizmą valančių mišinių receptų.



Knyga "Gydančioji žolelių galia. Senovinių receptų knyga" bus vertinga visiems, besidomintiems netradiciniais gydymo būdais.

Turinys

Turinys


KAIP GYDYTIS PAČIAM


VAISTINIAI AUGALAI /8-66/

SENOVINIAI RECEPTAI IR MIŠINIAI / 67-114/

GYDO ŽOLĖS /115-193/

GYDYMAS MEDUMI / 194-213/

KAIP ĮVEIKTI KATARAKTĄ / 214-219/

KITOS YPATINGESNĖS LIGOS / 220-243 /

SVEIKOJI ARBATA / 244-331 /

ONKOLOGINĖS LIGOS / 332-349 /

ORGANIZMO VALYMAS / 350-362 /

AUGALŲ SUSKIRSTYMAS PAGAL JŲ VEIKIMĄ / 363-387 /

Autoriaus žodis

AUTORIAUS ŽODIS

Gerbiamas skaitytojau!

Prieš tavo akis atsiveria knyga, į kurią sudėjau daugiametę savo, gamtos stebėtojo, patirtį. Čia pamėginau atskleisti bent dalelę tų paslaptingųjų galių, kuriomis ji kasdien maloningai apdovanoja mus ir visa kas gyva Žemėje.

Žmonės, deja, ne visada pagarbiai elgiasi su juos supančia aplinka. Ne kiekvienas suvokia, jog gamta, patyrusi net ir žeidžiančią žmogaus ranką, lyg mylinti, viską atleidžianti motina ir toliau dovanoja savo gyvybės syvais trykštančius vaisius. Taigi mums telieka išmokti pažinti, suprasti ir mylėti savo motulę gamtą.

Mane dar mažą vaiką viso to išmokė mama, Ustinija Mironovna. Prisimenu, kaip mudu abu raškydavom žolynus, kuriais ji paskui gydė visus, kas tik kreipėsi pagalbos. Kad ir mažaraštė, mano mama puikiai suvokė stebuklingas gamtos galias, ypač vaistingųjų augalų ir bičių produktų gydomąsias savybes. Kad ir kokia liga būtų įsimetus į mūsų daugiavaikę šeimyną, pataluose niekas ilgai nesivoliodavo. Mamos sutaisyti šutiniai, nuovirai, užpilai, kompresai, milteliai ir tepalai puikiai atlikdavo savo darbą ir veikiai pastatydavo mus ant kojų. Dar ir šiandien pamenu vidurių ir dėmėtosios šiltinės, geltligės, dizenterijos, skarlatinos, tymų, niežų epidemijas, visokiausias peršalimo ligas, su kuriomis narsiai ir sėkmingai kovojo mano mama.

Jos aistringas troškimas gelbėti kiekvieną kenčiantį žmogų, įstabūs pasakojimai apie stebuklingą augalų galią nuo vaikystės mane traukė savo nepaprastumu lyg apžavai.

Gydomosios augalų savybės žinomos jau daugelį tūkstančių metų. Per tiek laiko žmonės atsirinko, kurios iš jų geriausiai tinka gydyti vienokią ar kitokią ligą. Daugelis klausia, kodėl geriau gydytis vaistiniais augalais, o ne iš tų pačių augalų pagamintais arba pramoniniu būdu susintetintais preparatais.

Dalykas tas, kad vaistus gaminant cheminiu būdu, paprastai reprodukuojama tik kuri nors viena augalo gydomoji savybė, o vientisas jo veikimas, deja, sutrikdomas. Gamtinis, iš įvairiausių komponentų subalansuotas vaistinio augalo junginys organizmą veikia švelniau, o kita vertus - aktyviau, be to, nesukelia pašalinių nepageidaujamų reiškinių, kurių gali atsirasti nuo pramoniniu būdu pagamintų vaistų. Dar žiloje senovėje liaudies gydytojai ir žiniuoniai mėgino išsiaiškinti vaistinių augalų gydomųjų savybių paslaptį. Jiems rūpėjo žinoti, kodėl vienas žolynas gydo ir teikia jėgų, o kitas gali net pražudyti. Taip gimė keisčiausios legendos, augalus imta vadinti keisčiausiais, dažnai prietarų padiktuotais vardais.

Tyrinėdami vaistinių augalų poveikį gyvam organizmui, mokslininkai įžvelgė tam tikrus dėsningumus. Augalai, kuriuose yra alkaloido atropino, turi įtakos parasimpatinei nervų sistemai; augalai, turintys glikozidų, veikia visų pirma širdį ir širdies kraujagyslių sistemą; augalai, kurių sudėtyje yra raugintų medžiagų, turi antiuždegiminių, mikrobus naikinančių, vidurius kietinančių, kraują stabdančių ir žaizdas gydančių savybių; kartieji augalai aktyvina skrandžio sulčių sekreciją, gerina virškinimą.

Taigi gamta sukūrė viską, kad žmogus ir visa kas gyva žemėje nieko nestokotų ir niekad nesirgtų. Juk vaistingieji augalai gydo beveik visas ligas. Tačiau nereikia pamiršti, kad pavojinga gydytis dėl viso pikto, be būtino reikalo, nepaisant gydytojo nurodymų. Tai organizmui gali tik pakenkti ir sukelti nepageidaujamas jo reakcijas. Todėl nusprendę profilaktiškai gydytis vaistiniais augalais, būtinai pasitarkite su savo gydytoju.

Šitoje knygoje jūs rasite nemažai naudingų žinių bei įgūdžių, kaip panaudoti gydomąsias gamtos galias. Tikiuosi, pamilsite gamtą ir daug pasisemsite iš jos sveikatos lobyno, rūpestingai globosite ją ir tausosite jos teikiamas dovanas.