Greisės svajonė (Ten, kur laukia meilė, 2 knyga)

Jurgita

Koks vasaris be Valentino dienos, koks vasaris be meilės romano. Jei manęs paklaustumėt, ar dažnai juos skaitau, atsakyčiau, kad tikrai taip. Juk paimkime bet kokią knygą, joje vis tiek daugiau ar mažiau atrasime meilės užuomazgų. Kas liečia mane pačią, aš visada tarp savo skaitomų kūrinių įmaišau vieną kitą saldų meilės romaną. Juk ir man reikia ne tik pasisaldinti gyvenimą literatūriškai, bet ir atsipalaiduoti nuo tokios pilkos kasdienybės bei piktų žmonių. Todėl tam puikiai tiko Susan Mallery romanas "Greisės svajonė". Kas neskaitė, primenu, kad tai serijos "Ten, kur laukia meilė" antroji knyga. Pirmoji iš tos pačios serijos, autorės knyga vadinasi "Tu vienintelė". Prisipažinsiu, kad jau taip skaniai juokiausi vos tik pradėjusi skaityti knygą. Užbėgant siužetui už akių, turbūt kiekviena iš Jūsų mokykloje turėjote nusižiūrėjusi vaikiną dėl kurio iškrėstumėte pačią didžiausią kvailystę ar nesąmonę, dėl kurio taptumėte apkalbų objektu ar tiesiog ta diva, kuri dėl trokštamo vaikino išsinertų iš kailio, kad tik jis būtų jos. Tokia buvo ir Greisė Lendon-nutrūktgalvė, pašėlusi, trenkta mergina, kuri dėl savo mokyklos meilės-blogiuko Railio, galėjo padaryti viską. Ir tas viskas buvo tai, kad jai net teko išvažiuoti iš savo gimtojo miestelio, iškrėtus vieną šunybę minėtam vaikinui. Ir šiandien, kuomet ši diva jau suaugusi grįžta į savo gimtuosius namus, į sesers vestuves, ir vėl miestelis neapseina be Greisės Lendon akibrokštų. Kokių? Jei tik turit ūpo ar noro skaniai pasijuokti, tikrai rekomenduoju, nes ranką prie širdies pridėjus galiu pasakyti, kad kvatojau balsu. Man tai lyg antroji Bridžita Džouns. Šis romanas toks geras emocijų, humoro ir nepriekaištingo stiliaus derinys, kad negali neperskaityti vienu ypu. Todėl, nesakykime, kad tie meilės romanai yra nesąmonė, juk pažiūrėkime, kad mūsų gyvenimas irgi nėra vien tik saldus glajus. O tie saldūs romanai kaip tik padeda atitrūkti ir to saldumo kažkiek įnešti į mūsų pačių gyvenimus. Šis romanas man priminė mokyklos laikus ir pirmas meiles. Ir aš buvau ta Greisė Lendon, buvau ir ta Bridžita Džouns, ir dabar prisiminus tas nuostabias istorijas, norisi tik šypsotis. Neužsibūkime toje pilkoje kasdienybėje ir nors retkarčiais pabūkime Greisėmis, kad ir ne mokyklos laikų meilėms, bet savo vaikinui, simpatijai, o dar geriau savo vyrui. Ir pamatysit, jie tikrai Jūsu akyse virs tais blogiukais Railiais. Daug meilės visiems ir visoms.

Jurgita

Diana

O štai ir Greisė!!!!! Tiek buvo apie ją girdėta pirmoje knygoje, kad nepaprastai skanu pagaliau susipažinti. Ji pakvaišusi, linksma ir nesibaigiančių idėjų generatorė, kuri Railio gyvenimą pagardino iki neišdylančio įsimintinumo. Ji miesto legenda - taip reikia mylėti. Grįžimas į Los Lobos miestelį sukels dar vieną bangą, bet ko nepadarysi dėl sesers, ypač kai esi vestuvinių tortų kepėja, o noras padėti kitai seseriai pastūmės prie senų darbelių. Humoras - garantuotas. Tortai - privers seiliotis. Jausmai - šokinės visose skalėse. O problemos - privers laikyti sukryžiavus pirštus, kad viskas baigtųsi gerai. Linksmai lengva atsipalaidavimui skirta knyga