Gražūs, sveiki ir stiprūs plaukai. Plaukų priežiūra aliejais

Knyga „Gražūs, sveiki ir stiprūs plaukai. Plaukų priežiūra aliejais“ yra apie eterinių ir augalinių aliejų naudojimo patirtį plaukų priežiūrai, mišinių gamybą namuose. Knygoje „Gražūs, sveiki ir stiprūs plaukai. Plaukų priežiūra aliejais“ yra aliejų sąrašai pagal jų naudojimo paskirtį, savybes. Pateikiami mišinių receptai, naudojimo metodai, aprašomi visi plaukų priežiūros veiksmai, yra plikių skyrius, apžvelgiama šampūnų sudėtis.

„Daug metų mano plaukai buvo silpni, lūžinėjo ir krito, ilgų atauginti buvo nebeįmanoma. Seniai susidomėjau aliejais, o prieš 9 metus pradėjau kelis kartus per mėnesį jais trinti plaukus ir jų šaknis. Pastebėjau, kad plaukai sustiprėjo, nebelūžo, galiukai nesišakojo. Nebekerpu jų penkerius metus – plaukų amžius pailgėjo, ataugo iki pusės nugaros, jų padvigubėjo, auga pusantro karto greičiau! Ir visa tai tada, kai plaukus suku ant karštų suktukų, džiovinu fenu, dažau kas mėnesį, purškiu laku ir šukuoju aštriu šepečiu!“ – sako autorė.

PRATARMĖ

Ilgi, žvilgantys, tankūs plaukai - jaunystė ir sveikata! Per daugybę istorijos metų buvo sugalvota visokiausių dalykų, kad plaukai gražiai atrodytų, ir be jokių kalbų visiems būtų aišku, jog esi jaunas ir stiprus. Egipto kultūros klestėjimo laikais Rytų kraštuose buvo sugalvoti perukai, senovės Romoje - pridėtinės plaukų sruogos, slėpusios išplikusias vietas, šinjonai, tobulinę kūno proporcijas. Karų periodu plaukų svarba pasimiršdavo, o po tamsiųjų viduramžių vėl atgijo. Statomi didžiuliai karalių dvarai, mada tapo svarbi, perukai ir garbanos vėl sugrįžo. Po Didžiosios Prancūzijos revoliucijos ilgam, beveik pusantro šimtmečio, sustojo dirbtinių plaukų tobulinimas, nes viskas, kas buvo pernelyg didelė puošyba, buvo niekinama ir priskiriama begėdiškumui. Nors revoliucijos metu perukus gamino iš natūralių plaukų, nes jų galėjo laisvai pasirinkti nuo nukirsdintų žmonių galvų prie visuose miestuose stovinčių giljotinų, tačiau greitai jie neteko svarbos dėl bendros politikos - viskas, kas atspindėjo karalių ir dvarų gyvenimą, buvo smerktina. Dirbtinių plaukų gaminiai vėl imti naudoti tik XX amžiaus septintajame dešimtmetyje. Tada atėjo šinjonų ir perukų mada. Mano mamytė buvo puiki kirpėja, užimdavo prizines vietas Lietuvos kirpėjų konkursuose, net važiavo į konkursą Maskvoje. Ji išmoko pati gaminti šinjonus, turėjo staklytes jiems gaminti. Išmokė ir mane pinti šinjono kasą staklytėmis, parinkti plaukus. Labai gerai atsimenu, kaip tai daroma, nes nupyniau jų devynias galybes - taip labai ta mada buvo apėmusi visas. Susuktas iš šinjono aukštai pakaušyje kuodas rodė, kad moteris turi daug plaukų, o tai reiškia, yra jauna, stipri ir sveika. Kiti gaminiai - žvilgantys perukai, sukurdavo puikų bendrą vaizdą. Tuo metu kirpėjai ėmė eksperimentuoti su trumpais plaukais, prikūrė daug šukuosenų, kurios irgi buvo populiarios. Kita grožio sritis, mada, irgi vystėsi didžiuliu tempu, mados pasirodymai tapo visuomenės gyvenimo dalimi ir puikūs, natūralūs, ilgi ir spindintys manekenių plaukai prižadino svajonę apie gamtos kūdikį - mergelę besiplaikstančiais natūraliais ilgais plaukais. O kokiu būdu greitai turėti ilgus plaukus?

Technologijų amžius leido sukurti prie pat šaknų ant plauko prikli-juojamas ilgas plaukų sruogas ir moterys galėjo greitai įgyvendinti savo jaunystės viziją - su tokiais plaukais sukuriamas visiško natūralumo vaizdas. Vaikšto jos tokios gražios, bet mintelė kirba, kad tai ne savi plaukai. Svajonė lieka - atauginti savo plaukus, nors dabar jie nutriušę, lūžta, šakojasi, silpni, nebeužauga ilgi, jų mažai, jie ploni, nežvilga ir atrodo blankūs. Kai taip yra, nepasiekiamas tikslas atrodo savi, gražūs, sveiki ir stiprūs, ilgi plaukai.

Knyga yra apie tai, kaip būdama solidaus amžiaus ir jau keletą metų nebegalėjusi užauginti ilgesnių nei iki pečių plaukų (11 psl. kairėje -vaizdas prieš nukirpimą), ėmiausi juos prižiūrėti aliejais ir atsiauginau tvirtus, tankesnius, ilgesnius, nelūžtančius, nesišakojančius. Per tą laiką kaupiau ir gilinau žinias apie aliejus, dariau mišinius, tobulinau juos, daviau bandyti giminaičiams ir draugams, stebėjau ir eksperimentavau. Mano veiklos rezultatas puikus.

Knygos tikslas yra praktinis - sudominti skaitytoją plaukų puoselėjimu, parodyti, kad gaminti aliejų mišinius yra įmanoma pačiam, tai nėra nieko ypatingo. Knygoje pasakoju, kaip juos darau ir naudoju, supažindinu su iš įvairiausių šaltinių po kruopelę mano surinktomis į vieną vietą aliejų savybėmis - dalinuosi žiniomis su jumis, mieli skaitytojai.

Knygoje palikta vietos jūsų užrašams ir pastebėjimams - aliejų ir jų savybių sąrašų papildymui, jūsų sukurtų ir sau pritaikytų plaukų aliejų mišinių receptams. Aliejų pasaulis didelis, knyga užves jus ant kelio ir, tikiuosi, paskatins domėtis ir kurti.

Nijolė Degutienė 2011-2014