Giminės ir ne tik

Stasio Miliuko knygoje „Giminės ir ne tik" pateiktos pirmosios Lietuvos sostinės Kernavės istorinės kultūrinės ištakos, iškilių Kernavės žmonių, kunigų Zenono Baužio, Nikodemo Švogžlio - Milžino, Česlovo Krivaičio gyvenimo ir kūrybinės bei rezistencinės veiklos fragmentai, mokslininkų-archeologų Alekso Luchtano, Prano Kulikausko ir kitų žymių archeologų - neįkainuojami Kernavės, istorinės archeologinės vietovės, tyrinėjimų darbai.

Išsamiai aprėpta 162 Lietuvos ir užsienio miestų ir miestelių, kuriuose įvairiais gyvenimo laikotarpiais buvo gyventa, mokytasi ar lankytasi, vystymosi raida, svarbiausių juose esančių kultūrinių-istorinių lobynų įvairiapusiškumas.

Pateikti istoriniai įvykiai, pradedant nuo senelių atsiradimo šioje žemėje laikų (1886 m.) - juk jie gyveno keliose politinėse santvarkose. Rado vietos ir emigravusios į užjūrį Marijos Bareikaitės - Remienės įdomūs pastebėjimai apie gyvenimo margumynus svetimoje žemėje.

Pelnytai rado vietos ir prisiminimai apie iškilų žmogų, daktarą a. a. Bronislovą Lubį, nes visą darbinį amžių dirbau šalia jo, jo vadovaujamose įmonėse.

Baigiamoje dalyje identifikuoju sveikos gyvensenos pagrindinius principus ir savo pastangas išsaugoti brangiausią turtą - sveikatą.

"Apimdamas šimtą dvidešimt aštuonių metų laikotarpį, sudariau „Genealoginį medį", į kurį įpyniau senelių Dambrauskų, Miliukų ir jų įpėdinių šeimų šimtas šešis žmones. „Medžio kamienas, šakos ir lapai" apima laikotarpį nuo tūkstantis aštuoni šimtai aštuoniasdešimt septintųjų metų iki šių dienų. Žinoma, „Genealoginio medžio" ištakos egzistavo žymiai anksčiau. Senelių ainiai ir protėviai gyveno ir karaliaus Traidenio laikų žemėje, ir Didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais, ir, žinoma, kuriantis Lietuvos Valstybei.

Seneliai Miliukai gyveno buvusios pirmosios Lietuvos sostinės Kernavės krašte, Dambrauskai - gretimoje Čiobiškio parapijoje.

Pirmoje knygos dalyje aprėpiau vietoves, susijusias su atskirų šeimų gimtųjų vietų: miestų, miestelių, kaimų, kuriuose gyventa arba gyvenama, mokytasi, dirbta, įvairiomis progomis lankytasi, tame tarpe neaplenkiant kaimyninių ir tolimesnių šalių miestų.

Kruopščiai išanalizavęs daugelį istorinių publikacijų ir leidinių, pateikiu autentišką buvusių Kernavės klebonų: Zenono Baužio patriotinę veiklą, sovietinių struktūrų žiaurias represijas jo atžvilgiu, plačią Nikodemo Švogžlio-Milžino, kaip rašytojo, kraštotyrininko, publicisto veiklą, prelato Česlovo Krivaičio pastangas pastatyti ir įkurti naujus Kernavės parapijos namus, atnaujinti bažnyčią ir Kernavės miestelį.

Čia taip pat pateikiu profesoriaus Alekso Luchtano ir kitų mokslininkų, atlikusių Kernavės piliakalnių ir Pajautos slėnio archeologinių tyrinėjimų vertingus rezultatus, nušviečiančius „žilos" Kernavės istorinę-archeologinę praeitį.

Rado vietos ir emigravusios į užjūrį Marijos Bareikaitės-Remienės, kilusios iš Musninkų, įdomūs pastebėjimai apie gyvenimo margumynus užsienyje. Atskiruose komentaruose paaiškinu, kuo yra susiję „genealoginio medžio" herojai su atitinkamomis vietovėmis.

Taip pat pateikiu duomenis apie tų vietovių bažnyčiose ir kitose kulto įstaigose ir institucijose išsaugotus vertingus meno kūrinius, istorines relikvijas, kultūros lobynus.

Neliko nuošalyje ir Nepriklausomybės kovose žuvę Lietuvos kariai. Didžiosios kovos apygardos partizanai, juos remiantys žmonės, kurių atminimas yra įamžintas konkrečiose vietovėse.

Antroje knygos dalyje aprėpiu istorinius įvykius, pradedant nuo senelių atsiradimo šioje žemėje laikų: carinės valdžios Lietuvoje, 1863 m. sukilimo, Pirmojo pasaulinio karo, Nepriklausomybės paskelbimo Lietuvoje, tarpukario laikotarpio. Antrojo pasaulinio karo, pokario laikotarpio, - juk seneliai yra gyvenę keliose politinėse santvarkose.

Čia taip pat pateikiu prisiminimus apie senelius, tėvelius, apie savo vaikystę, mokslą, darbą, ryškesnius įvykius, incidentus, įspūdžius iš įdomesnių kelionių ir taip pat įpinu giminių įvairius prisiminimus apie jų margą gyvenimą, jų šeimas.

Pelnytai rado vietos ir prisiminimai apie a. a. Bronislovą Lubį, kurio vadovaujamose įmonėse dirbau visą savo darbinį amžių iki išeinant į užtarnautą poilsį.

Baigiamoje dalyje identifikuoju sveikos gyvensenos pagrindinius principus ir savo pastangas išsaugoti brangiausią turtą - sveikatą."

Autorius