Gerovė ir saugumas XXI amžiuje: postdemokratijos kontekstai

"Teminiu požiūriu mokslo darbų rinktinė skirstoma į tris konceptualiai ir turi ningai susijusias dalis. Pirmojoje, skirtoje gerovės politikos ir demokratizacijos procesų sampynos ir tarpusavio įtakos problemoms, iškeliamas postdemokratijos koncepto kompleksiškumo bei integralumo moderniose visuomenėse klausimas. Vaidučio Laurėno ir Sauliaus Šiliausko mokslo darbuose akcentuojami konceptualūs ir turininiai visuotinės gerovės, kaip demokratijos prielaidos, aspektai, potencijos ir perspektyvos, užtikrinant glaudų jų tarpusavio papildomumo santykį viešosios politikos sklaidoje. Kęstučio Šerpečio publikacijoje išryškinamos dialektinės gerovės užtikrinimo prieštaros, lemiančios saugumo adekvatumo politiniam procesui ribas ir priklausomybes saugumizavimo koncepto konsolidaciniame potenciale ir taikomosiose praktikose. Savotišku šių struktūrų ir santykių, sampynų ir sankirtų konkretizavimu laikytinas Alvydos Obrikienės darbas, skirtas grėsmių ir įtampų, kurias kelia postdemokratinės invektyvos, analizei.
Antrojoje dalyje apibūdinamas šiuolaikinės politikos kontinuumo dispersinis pobūdis, pasireiškiantis politinės galios hibridizacija su konkrečių sociumų politiniais, komunikaciniais, ekonominiais etc. interesais, lūkesčiais ir anomijomis. Lauras Bielinis akcentuoja naujų politikos technologijų galimybes, formuojančias demokratinę valdžios ir visuomenės santykių komunikacijos terpę bei neutralizuojančias (kanalizuojančias) neigiamas gerovės politikai pasekmes. Konkrečiomis teminėmis variacijomis šiame skyriuje laikytini Todoro Galunovo (Todor Galunov) ir Vaidoto Granicko darbai, skirti atitinkamai: rinkimų reformos Bulgarijoje analitinei apžvalgai, atsižvelgiant į demokratijos bei postdemokratijos sąšaukas, ir socialinei darbo santykių Baltijos šalyse reformai ES socialinės politikos modelio kontekste.
Trečioji dalis skirta konkrečių ontologinių gerovės politikos problemų ekspozicijai. Gedimino Vitkaus tyrimas apima eurointegracijos proceso recepciją Bal tijos šalyse skepticizmo / realizmo požiūriais. Autorius išryškina analizuojamų pozicijų skirtis, atitiktis ir sankirtas, nužymėdamas jų racionalaus valdymo / reguliavimo galimybes. Alešas Pachmannas (Aleš Pachmann) atskleidžia prieštaringas pozicijas globalių klimato pokyčių atžvilgiu, pabrėždamas postdemokratinės prieigos euristiškumą produktyviai ir tikslingai paskirstant vandens išteklius Trečiojo pasaulio regionuose. Konfliktinei polemologijos prieigai skirtas Lukašo Romano (Lukasz Roman) mokslo darbas, iškeliantis saugumizacinį karo ir taikos sąryšio aspektą. Metodologinis polemologijos potencialas atveria efektyvias galimybes išsamiau analizuoti ir įvertinti šiuolaikinių konfliktų prigimtį bei jų reguliavimo / sprendimo kryptis, būdus ir metodus.
Mokslo darbų rinktinės autoriai, atitinkamai savo pasirinktoms teorinėms ir metodologinėms pakraipoms, siekia skaitytojų dėmesiui pateikti aktualių šiuolaikinės politikos problemų koncepcinę apžvalgą. Akcentuodami naują XXI a. politikos kokybę ir jos keliamas grėsmes bei rizikas, autoriai tuo pat metu stengiasi nužymėti atsiveriančias pozityvias nagrinėjamų procesų bei santykių galimybes ir perspektyvios sklaidos variantus bei scenarijus. Kokiu lygiu ir mastu šie tikslai pa siekti, autoriai palieka spręsti socialiniais mokslais besidomintiems skaitytojams."
Saulius Šiliauskas, Kęstutis Šerpetis