Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija

"Gerbiama panele Ešton,

esu Dosis Adamsas, gyvenu kaime Sent Martino parapijoje, Gernsio saloje. Žinau apie Jus, kadangi turiu anksčiau Jums priklausiusią knygą „Elijo rinktiniai esė", kurios autoriaus tikrasis vardas ir pavardė Čarlzas Lemas. Viršelio atvarte užrašytas Jūsų vardas ir adresas.

Kalbėsiu tiesiai - man labai patinka Čarlzas Lemas. Ant mano knygos užrašyta „rinktiniai", todėl įdomu, ar tai reiškia, jog jis yra parašęs ir daugiau, ką būtų galima paskaityti? Labai to norėčiau, bet, nors vokiečiai jau pasitraukė, Gernsyje nebeturime nė vieno knygyno...

Vokiečių okupacijos metais Čarlzas Lemas mane prajuokindavo, ypač kur rašė apie keptą paršelį. Gernsio literatūros ir bulvių lupenų pyrago draugija atsirado dėka kepto paršelio, kurį turėjome slėpti nuo vokiečių kareivių, todėl ponas Lemas man toks artimas..."

Jauna rašytoja, gyvenanti Londone, pradeda susirašinėti su vienu Gernsio salos gyventoju. Pamažu jis atskleidžia salos gyventojų istorijas, vykusias karo su vokiečiais metais ir jam pasibaigus. Galiausiai rašytoja nusprendžia susipažinti su tais žmonėmis, apie kurių gyvenimą ji daug sužino iš laiškų. Nuvykusi į salą ji greit įsilieja į bendruomenę ir pamilsta jos žmones. O viename iš jų atranda tai, ko ilgai ieškojo – tyrą ir tikrą meilę.


"Domiuosi jų dėmesiu skaitymui: be to, įsimylėjau du vyrus: Ibeną Remsį ir Dosį Adamsą. Klovisas Fosis ir Džonas Bukeris tik patinka. Norėčiau, kad Amelija Modžeri mane įsidukrintų; pati mielai įsidukrinčiau Izolą Pribi. Palieku jums patiems susivokti, ką jaučiu Adelaidei Edison (panelei), kai perskaitysite jos laiškus. Tiesa ta, kad šiuo metu labiau gyvenu Gernsyje nei Londone - apsimetu, kad dirbu, o iš tikrųjų viena ausimi klausausi, kada į pašto dėžutę įkris laiškas, ir kai išgirstu, be kvapo skrieju laiptais žemyn pasiimti naujos istorijos dalies." 

Dar šiandien knygos gerbėjai iš įvairių pasaulio kampelių plūste plūsta į žavingą Gernsio salą, užkandinėse ieško bulvių lupenų pyrago, laipioja uolėtom salos pakrantėm ir gėrisi vandenynu, elgiasi taip, kaip ir mėgstamos knygos herojai.


Knyga turi dvi autores. Rašydama knygą Mary Ann Shaffer sunkiai susirgo ir darbą pabaigė jos dukterėčia, jaunesnės kartos rašytoja Annie Barrows.


Iš anglų kalbos vertė Loreta Gema Baltaduonė

Ištrauka

Ponui Dosiui Adamsui

Le Volarenai

La Buvė

Sent Martino parapija, Gernsis


Gerbiamas pone Adamsai,

aš jau nebegyvenu Ouklio gatvėje, tačiau labai džiaugiuosi, kad Jūsų laiškas surado mane, o mano knyga - Jus. Labai skausmingai išsiskyriau su „Elijo rinktiniais esė". Turėjau du egzempliorius ir žūtbūtinai prireikė vietos lentynoje, bet parduodama vieną egzempliorių jaučiausi tikra išdavikė. Jūs nuraminote mano sąžinę.

Įdomu, kaip knyga galėjo atsidurti Gernsyje? Gal knygose glūdi kokia slapta trauka, kuri padeda joms pakliūti pas idealų skaitytoją? Būtų nuostabu, jei taip ir būtų.

Kadangi nežinau malonesnio užsiėmimo, kaip naršyti po knygynus, tai vos tik gavau Jūsų laišką, tuojau pat nuėjau į „Heistingsą ir sūnus". Lankausi pas juos jau daugybę metų ir visada randu tai, ko noriu, taip pat ir porą trejetą knygų, kurių net neįtariau norinti. Pasakiau ponui Heistingsui, kad norėtumėte gero, nesutepto (ir tik ne reto leidimo) „Dar keletas Elijo esė" egzemplioriaus. Jis išsiųs Jums banderole (sąskaita bus pridėta), labai apsidžiaugė sužinojęs, kad taip pat esate Čarlzo Lemo gerbėjas. Jo nuomone geriausią Lemo biografiją yra parašęs E. V. Lukas*, ir pažadėjo paieškoti Jums jos, nors tai gali ir užtrukti.

O tuo tarpu malonėkite priimti mano kuklią dovanėlę. Tai E.V. Lukaso „Rinktiniai laiškai". Manau, kad šie laiškai papasakos Jums apie jį daugiau nei kokia biografija. E.V. Lukaso rašymo stilius itin formalus ir jis neįtraukė mano mėgstamiausios Lemo citatos: „Din dilin dilin, bum bum bum, skrebt skrebt skrebt, žlegt žlegt žlegt, dzin dzin dzin, keberiokšt! Aš tikrai jau būsiu pasmerktas myriop. Per daug gėriau dvi dienas iš eilės. Mano dvasia visai nupuolusi, o tikėjimas Dievu išblėsęs." Tai rasite „Laiškuose" (244 puslapyje). Ši citata buvo mano pirmoji pažintis su Lemu, ir man gėda prisipažinti, jog nusipirkau knygą tik todėl, kad kažkur buvau skaičiusi, jog žmogus, pavarde Lemas, aplankė savo draugą Ly Hantą**, sėdėjusį kalėjime už Velso princo šmeižimą.

Kalėjime Lemas padėjo Hantui nudažyti kameros lubas dangaus žydrumo spalva ir išpaišyti baltais debesėliais. Paskui jie ant vienos sienos nupiešė treliažą su laipiojančiąja rože. Be to, kaip vėliau sužinojau, Lemas pasiūlė pinigų Hanto šeimai - nors pats buvo visiškas skurdžius. Taip pat Lemas išmokė jauniausiąją Hanto dukterį atbulai sukalbėti „Tėve mūsų". Nenuostabu, kad apie tokį žmogų norisi daugiau sužinoti.

Kuo man patrauklus knygų skaitymas - kažkas sudomina pačia knyga, tas kažkas smulkmenėle nuveda prie kitos knygos, o dar kažkas - dar prie kitos. Kaip geometrinė progresija - tarytum niekada nesibaigs, ir dėl vienintelės priežasties — dėl gryno malonumo.

Raudona dėmė ant viršelio, panaši j kraujo dėmę, ir yra kraujas. Neatsargiai pasielgiau su peiliu popieriui pjaustyti. Įdėtame atviruke - reprodukcija Lemo portreto, kurį nutapė jo draugas Viljamas Hazlitas***.

Jei rasite laiko atrašyti man, gal galėtumėte atsakyti į keletą klausimų? Tiksliau tariant, į tris. Kodėl vakarienė su keptu paršeliu buvo laikoma paslaptyje? Kaip galėjo paršelis paskatinti jus steigti literatūros draugiją? Ir labiausiai rūpimas klausimas - kas yra bulvių lupenų pyragas... ir kaip jis pateko į jūsų Draugijos pavadinimą?

Aš nuomojuosi kambarį šiuo adresu: Glybo skersgatvis 23, Čelsis, Londonas, PV 3. Manąjį butą Ouklio gatvėje subombardavo 1945-aisiais ir lig šiol jo ilgiuosi. Ouklio gatvėje buvo nuostabu - pro tris langus mačiau Temzę. Žinau, kad man pasisekė, jog turiu bent kur gyventi Londone, bet esu labiau linkusi aimanuoti nei džiaugtis likimo dovanomis. Malonu, jog sugalvojote kreiptis į mane, kad paieškočiau Jums „Elijo".

Nuoširdžiai Jūsų -

Džiuljeta Ešton


* Edward Verrall Lucas (1868-1938)- įvairiapusis populiarus anglų rašytojas, beveik šimto knygų autorius. Žinomas savo esė, knygomis apie

Londoną ir keliones, taip pat Charleso Lambo biografija.

**James Henry Leigh Hunt (1784 -1859) - anglų kritikas, eseistas, poetas, rašytojas.

***William Hazlitt (1778 -1830) - anglų rašytojas, eseistas, literatūros kritikas, dailininkas, filosofas.